Ar miestus nuo klimato kaitos gali išgelbėti ne technologijos, o… gamta? Šis klausimas šiandien vis dažniau keliamas mokslo pasaulyje. Įsivaizduokite miestą, kuriame vasarą mažiau karšta, po stiprios liūties gatvės nepatvinsta, o žaliosios erdvės tampa vieta tikram poilsiui.

Tokius sprendimus tyrinėja Kamaleddin Aghaloo – Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažuotojas, jungiantis skirtingų pasaulio miestų patirtis ir ieškantis būdų, kaip gamta gali tapti svarbia miesto infrastruktūros dalimi.

Nuo istorinių sprendimų iki šiuolaikinių miestų

„Visada galvojau apie tai, kaip galime gyventi geriau, kaip bendruomenė ir kaip gamtos dalis“, – dalinasi mokslininkas. Šį požiūrį formavo ne tik jo studijos, bet ir smalsumas bei domėjimasis, kaip skirtingos visuomenės sprendžia iššūkius dėl išteklių trūkumo.

„Vanduo yra gyvybės šaltinis. Iš istorijos matome, kaip net sudėtingomis sąlygomis gyvenusios bendruomenės sugebėjo ir išgyventi, ir kurti tvarias sistemas. Pavyzdžiui, pasitelkdamos kanatus (red. požeminė hidrotechninė sistema, skirta gruntiniam vandeniui surinkti ir tiekti)“, – pasakoja dr. K. Aghaloo.

Mokslininko akademinis kelias driekiasi per skirtingus pasaulio regionus: nuo Kinijos iki Japonijos, o šiandien savo tyrimus jis tęsia Lietuvoje. Ši patirtis leidžia matyti miestus platesniame kontekste: skirtingo masto, tačiau susiduriančius su tais pačiais klimato iššūkiais. Tyrėjas pasakoja, kad milijoninius gyventojų skaičius turinčiuose miestuose reikalingos sudėtingos infrastruktūros, žaliųjų sprendimų ir ilgalaikio planavimo laboratorijos.

Kai gamta tampa miesto infrastruktūra

Taigi vienas svarbiausių dr. K. Aghaloo tyrimų laukų – gamta grįsti sprendimai. Remdamasis Europos Komisijos teisės aktų nuostatomis, mokslininkas teigia, kad tai – gamtos įkvėpti ir ja paremti veiksmai, skirti spręsti visuomenės problemas, taip pat saugant ir atkuriant ekosistemas. Tyrėjas pabrėžia, kad nėra vieno universalaus sprendimo skirtingose pasaulio vietose ir bendruomenėse, tad mokslininkų tikslas – domėtis, skleisti idėjas, kad žmonijai būtų paprasčiau gyventi tiek dabar, tiek ateityje. Dr. K. Aghaloo tyrimai orientuoti į šių sprendimų optimizavimą:

„Mes, kaip akademikai, susiejame žmonių poreikius su jų gyvenamosiomis vietomis. Tam reikia, kad miestų projektavimas, erdvinis planavimas ir valdymas vyktų tiek daugiadisciplininiu ir transdisciplininiu principu.“

Taigi dr. K. Aghaloo siūlo matyti visumą, priimti sprendimus, apgalvotai suprojektuojant ir išdėstant konkrečius objektus tose vietose, kuriose jie iš tikro gerintų gyvenimo kokybę. Anot jo, daugiafunkcinės žaliosios erdvės gali vienu metu mažinti karštį, sugerti lietaus vandenį ir gerinti žmonių savijautą. Žalieji stogai mažinti pastatų temperatūrą, išmetamųjų dujų kiekį, miesto miškai gerinti oro kokybę, o ežerai ir pelkės valdyti potvynius.

Duomenimis grįstas miestų valdymas

Šiuos procesus mokslininkas analizuoja pasitelkdamas geografinės erdvės sprendimų palaikymo sistemas. Miestai generuoja didžiulius duomenų kiekius: nuo gyventojų tankio iki klimato rizikų. Juos analizuojant galima identifikuoti problemines vietas, modeliuoti scenarijus ir priimti sprendimus dar prieš juos pradedant įgyvendinti. Praktikoje tai užtikrina daugiau aiškumo, skaidrumo ir efektyvumo, t.y. leidžia išteklius nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia:

„Politikos formuotojams tai reiškia, kad jie gali vizualizuoti skirtingus scenarijus ir suprasti galimą savo sprendimų poveikį. Pavyzdžiui, jie gali matyti, kur didžiausia potvynių rizika arba kur žalioji infrastruktūra būtų efektyviausia.“

Dr. K. Aghaloo tyrimai jau sulaukė tarptautinio pripažinimo. Jo publikacijos yra tarp dažniausiai cituojamų, o kuriami metodai padeda planuotojams ir sprendimų priėmėjams kurti tvaresnius miestus. Vis dėlto, pasak mokslininko, vienas didžiausių klaidingų įsitikinimų yra tas, kad miestų atsparumas priklauso tik nuo technologijų.

 „Atsparumas klimato kaitai – tai gebėjimas prisitaikyti ir atsigauti po sukrėtimų. Tačiau jis apima ne tik infrastruktūrą ar technologijas, bet ir socialines sistemas bei miestų planavimą. Net mažos, bet strategiškai suplanuotos intervencijos gali turėti didelį poveikį“, – pabrėžia jis.

Prisijungimas prie MRU mokslininkų bendruomenės Lietuvoje jam buvo natūralus žingsnis – Aplinkos valdymo laboratorijos kolegų dėmesys tarpdiscipliniškumui ir realiam poveikiui puikiai atitinka jo tyrimų kryptį.

Aplinkos valdymo laboratorijos vadovas prof. Paulo Pereira priduria: „Kamal puikiai integravosi į komandą ir stiprina mūsų tyrimus miestų urbanizacijos srityje, kuri yra ypač svarbi, nes būtent miestuose gyvena dauguma žmonių.“

Šiandien dr. K. Aghaloo savo tyrimus atlieka, žvelgdamas dar plačiau. Jis eško būdų, kaip derinti gamtą, technologijas ir socialinius poreikius bei kaip mokslą priartinti prie kasdienio gyvenimo.

Ateities miestas nebūtinai bus pilnas technologijų. Jis gali būti pilnas gamtos.

 

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotraukos: mokslininko asmeninis archyvas