Dirbtinis intelektas ir automatizacija vis sparčiau keičia darbo pobūdį. Tačiau ar technologijų pažanga iš tiesų artina visuomenę prie vadinamojo „pasaulio be darbo“? O gal svarbiau klausti, kokias veiklas verta automatizuoti, o kurias būtina išsaugoti kaip žmogaus kūrybiškumo, prasmingo gyvenimo ir bendruomenės gerovės dalį?

Šiuos klausimus nagrinėja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politinės filosofijos profesorius dr. Andrius Bielskis. 2025 m. vasarą, būdamas Niujorko miesto universiteto (City University of New York, CUNY) kviestiniu tyrėju, jis atliko etnografinį tyrimą Silicio slėnyje Kalifornijoje. Tyrimą finansavo Baltic-American Freedom Foundation (BAFF).

Ne „pasaulis be darbo“, o klausimas, kokį darbą verta automatizuoti

Tyrimas rėmėsi prielaida, kad spartus dirbtinio intelekto ir automatizacijos vystymasis iš esmės keičia darbo pobūdį ir kelia naujų etinių bei socialinių klausimų. Nors neretai teigiama, kad technologijų plėtra gali priartinti visuomenę prie „pasaulio be darbo“, prof. dr. Andriaus Bielskio tyrimas parodė, kad toks požiūris yra pernelyg supaprastintas.

Esminis klausimas yra ne tai, ar DI ir automatizacija panaikins darbą (tezė, kuria vis labiau abejojama naujausiuose tyrimuose), bet kokias veiklas verta automatizuoti, o kokios turėtų išlikti svarbios žmogaus kūrybiškumui, prasmingam gyvenimui ir bendruomenės gerovei.

Tokia perspektyva skatina į technologinę pažangą žvelgti plačiau nei vien per efektyvumo ar produktyvumo prizmę. Galimybė automatizuoti vis daugiau žmogaus atliekamų užduočių savaime dar neatsako į klausimą, kokią įtaką tai daro žmogaus gyvenimui ir jo santykiui su darbu.

Darbas ne tik būtinybė, bet ir prasminga veikla

Žmogaus klestėjimo sampratą prof. dr. Andrius Bielskis plėtoja remdamasis aristoteline filosofijos tradicija ir ankstesniais savo darbais, tarp jų, knyga „Existence, Meaning, Excellence: Aristotelian Reflections on the Meaning of Life“ (Routledge, 2017).

Šioje filosofinėje perspektyvoje geras gyvenimas siejamas su aktyviu, kūrybišku ir prasmingu dalyvavimu bendroje veikloje. Todėl ne visos žmogaus veiklos turėtų būti perduotos dirbtiniam intelektui ar automatizuotoms sistemoms.

Svarbi prof. dr. Andriaus Bielskio tyrimo dalis skirta ir susvetimėjusio bei nesusvetimėjusio darbo analizei šiuolaikinio skaitmeninio kapitalizmo sąlygomis. Remiantis kritinės teorijos ir Aristotelio etikos įžvalgomis, nagrinėjama, kaip automatizacija galėtų išlaisvinti žmones nuo monotoniško, alinamo ir prasmės neturinčio darbo, kartu išsaugant darbą kaip kūrybišką, bendradarbiavimu grįstą ir žmogaus klestėjimą skatinančią veiklą.

Taigi klausimas yra ne vien tai, kiek žmogaus atliekamų užduočių gali perimti dirbtinis intelektas, bet ir tai, kokią vietą technologijų pasaulyje norime išsaugoti prasmingai žmogaus veiklai.

Prof. dr. Andrius Bielskis, Jeilio universitete po paskaitos, kurioje pristatė savo sudarytą knygą „Human Flourishing and the Secrets of Artificial Intelligence“ (London: Bloomsbury, 2025) 2025 m. gegužės 13 d.

Silicio slėnis filosofinę analizę papildė empirinėmis įžvalgomis

2025 m. vasarą Silicio slėnyje atliktas etnografinis tyrimas filosofinę analizę papildė empirinėmis įžvalgomis apie dirbtinio intelekto kūrėjų, technologijų verslų ir inovacijų ekosistemos veikimą.

Tyrimo rezultatai leido naujai įvertinti automatizacijos ir dirbtinio intelekto keliamus etinius bei socialinius iššūkius ir sustiprino argumentą, kad technologinė pažanga turėtų būti orientuota ne tik į efektyvumą, bet ir į žmogaus klestėjimą, prasmingą darbą bei bendrąjį gėrį.

Tokiu būdu Silicio slėnyje atliktas tyrimas susiejo filosofinius klausimus apie gerą gyvenimą ir prasmingą darbą su realiais procesais aplinkoje, kurioje kuriamos ir plėtojamos šiuolaikinės technologijos.

Jau išleista kolektyvinė knyga ir planuojama autorinė monografija

Dirbtinio intelekto, automatizacijos ir žmogaus klestėjimo problematiką prof. dr. Andrius Bielskis tyrinėja jau ne vienerius metus. 2025 m. „Bloomsbury Academic“ išleido jo sudarytą kolektyvinę knygą „Human Flourishing in the Age of Digital Capitalism: AI, Automation and Alienation“.

Knygoje aštuoni Jungtinės Karalystės, Europos ir JAV mokslininkų tekstai nagrinėja filosofinius ir etinius dirbtinio intelekto, automatizacijos, darbo ir žmogaus klestėjimo klausimus. Leidinio teorinėje perspektyvoje jungiamos Aristotelio, Karlo Marxo ir Alasdairo MacIntyre'o filosofinės įžvalgos, keliant klausimą, kaip dirbtinis intelektas ir automatizacija skaitmeninio kapitalizmo sąlygomis veikia žmogaus klestėjimą ir prasmingą darbą.

2024–2025 akademinius metus prof. dr. Andrius Bielskis praleido Niujorko miesto universitete (CUNY) , kur tyrinėjo dirbtinio intelekto ir žmogaus klestėjimo santykį, o 2025 m. vasarą šią tyrimų kryptį pratęsė etnografiniu tyrimu Silicio slėnyje.

Ateityje prof. dr. Andrius Bielskis planuoja šiuos tyrinėjimus plėtoti autorinėje monografijoje darbiniu pavadinimu „Human Flourishing and the Secrets of Artificial Intelligence“.

Apie prof. dr. Andrių Bielskį

Prof. dr. Andrius Bielskis yra Mykolo Romerio universiteto politinės filosofijos profesorius ir Aristoteliškų studijų ir kritinės teorijos centro direktorius. Filosofijos daktaro laipsnį jis įgijo Warwicko universitete, dėstė Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Islandijos ir Suomijos universitetuose, taip pat vykdė tyrimus Atėnų universitete, gavęs A. Onassis fondo stipendiją.

Prof. dr. Andrius Bielskis yra daugiau kaip dešimties knygų autorius ir sudarytojas. Tarp jo darbų – „Existence, Meaning, Excellence: Aristotelian Reflections on the Meaning of Life“ („Routledge“, 2017), „Nešventas sakramentas“ („Demos“, 2014), „Towards a Postmodern Understanding of the Political“ („Palgrave Macmillan“, 2005) ir 2025 m. išleista jo sudaryta kolektyvinė knyga „Human Flourishing in the Age of Digital Capitalism: AI, Automation and Alienation“ („Bloomsbury Academic“).