Kalėdų laukimas. Šis nuostabaus jausmas, kiekvienam mūsų pažįstamas dar nuo tų dienų, kai žengėme pirmus žingsnius, laikydamiesi už mamytės ar tėvelio rankos. Šį jausmą, užkoduotą mūsų DNR, perduodame savo vaikams, anūkams. Šiuo jausmu dalinamės su savo artimaisiais, draugais, kolegomis. Mūsų pokalbis su ilgamete MRU darbuotoja, renginių organizatore, šokių kolektyvų vadove Dale Maskoliūniene yra neatsitiktinis, nes tai yra žmogus, kurį drąsiai galima vadinti MRU tradicijų saugotoja ir puoselėtoja. Šis trumpas interviu su D. Maskoliūniene apie universiteto tradicijas, Kalėdas bei kitus šiltus prisiminimus.
Universitete dirbate jau daug metų, esate tikra jo siela, atminties nešiotoja – galbūt galėtumėte pasidalinti, kaip prasidėjo Jūsų kelias MRU? Kokia buvo pradžia? Kuo tuo metu gyveno MRU?
Universitete dirbu jau per 30 metų. Tuo metu ieškojo šokių vadovės ir kolegė pasiūlė man šį darbą. Dirbti buvo labai įdomu – pirmose studentų šokių grupėse šoko per 100 studentų ir dar įkūrėme koncertinę grupę.
Tik pradėjus dirbti universitete jutau pakilimą tautiškumui. 2007 m. studentų iniciatyva gimė tautinių šokių kolektyvas „Skalsa“.
Organizavote daugybę renginių universitete, gal galėtumėte pasidalinti, kaip keitėsi kalėdiniai renginiai ir tradicijos? O gal kiekvieni metai buvo žavūs savo nuspėjamumu?
Noriu pasakyti, jog ne viena dirbau su renginiais, aš tik padėjau. Turėjau puikią mokytoją – Agnę Vilkončiūtę. Visada dirbu komandoje, šiuo metu dirbame kartu su Simona Sakalauskiene. Tai puikus, kūrybiškas ir labai atsakingas žmogus. Geroje komandoje malonu dirbti. Pirmosios kalėdinės šventės buvo Kūčių vakarienės su ilgu, balta staltiese patiestu stalu, Kūčių vaišėmis ir sakraline muzika. Visi buvome tarsi didelėje šeimoje. Vėliau universitete šventėme Kalėdas. Per vienas šventes patys darbuotojai sunešė vaišes, turėjome vieną už kitą gražesnius, išradingai papuoštus ir įvairiais patiekalais paruoštus stalus. Ėjome vieni pas kitus ragauti ir dalintis receptais. Praėjusiais metais vykome į Mažąjį teatrą stebėti spektaklio, po kurio vyko neformalus bendravimas. Kiekvieni metai vis kitaip sutinkami.
Kaip ir kiekvienos Kalėdos, šios – yra ypatingos, ilgai lauktos. Papasakokite, kokia yra pagrindinė šių metų šventinio laikotarpio universitete idėja? Kokį šventinį palinkėjimą siunčiame universiteto bendruomenei?
Šių metų pasirinkta tema – tvarumas. Žiemos miškas, kuris simbolizuoja natūralumą, tikrumą, magiškumą. Jame kviečiame akimirkai sustoti, pagalvoti apie pačius svarbiausius dalykus – gerumą vienas kitam, žmogaus ir gamtos santykį bei kalėdinį laukimą ir džiugesį.
Ar universitetas laikosi savo kalėdinių tradicijų? Kokios tradicijos labiausiai džiugina bendruomenę ir Jus pačią?
Universitetas stengiasi laikytis kalėdinių tradicijų, tačiau norima bendruomenei kasmet pasiūlyti kažką naujo. Šiemet pirmą kartą bus šokolado dirbtuvės.
Mano manymu, universiteto bendruomenę labiausiai džiugina buvimas kartu, bendros veiklos. Ypatingai smagu dalyvauti gerumo akcijose, kuomet galima pradžiuginti toliau nuo miestų vargingai gyvenančias šeimas reikalingiausiais buitiniais daiktais, pradžiuginti vaikus įvairiausiomis dovanėlėmis. Vienais metais universiteto bendruomenė padėjo vaikams įsirengti namų bibliotekėles. Buvo nupirktos ne tik knygų spintos, bet ir rašomieji stalai, stalinės lempos, įvairios priemonės ir žinoma knygos.
Kuo Kalėdos yra ypatingos Jums asmeniškai? Kokių kalėdinių tradicijų laikosi Jūsų šeima? Gal galite trumpai pasidalinti šiltais kalėdiniais prisiminimais iš savo vaikystės?
Man Kalėdos – tai pirmiausia šeimos šventė ir pats gražiausias metų laikas, susitikimai su pačiais brangiausiais žmonėmis, šilti apsikabinimai ir bendravimas. Vaikystėje Kalėdas visad švęsdavome namuose ir mamos tam tikri kepiniai, kurie buvo tik per Kalėdas, labiausiais džiugindavo. Stengiamės ir dabar tuos patiekalus gaminti kalėdiniam stalui.
Kokie Jūsų smagiausi prisiminimai universitete? Kokių nuotykių čia esate patyrusi Jūs pati, o gal pamenate linksmų nutikimų iš Jūsų kolegų patirties?
Prisiminimų daug ir nežinau, kurį galėčiau išskirti (nuo vienos šokėjos batų kulno pametimo per pasirodymą vidiniame kieme iki kito šokėjo klumpių suskilimo šokant Šiaulių arenoje...).
Kalėdos – tai apie dalijimąsi gerumu. Kokiais praėjusių metų įvykiais ar įspūdžiais universitete norėtumėte pasidžiaugti?
Pirmiausiai džiaugiuosi savo kolektyvų jubiliejiniais koncertais: pramoginių šokių kolektyvas „Bolero“ atšventė 30 metų, o tautinių šokių kolektyvas „Skalsa“ – 15 metų.
Smagu kartu dirbti su kolegomis, į kuriuos gali visuomet atsiremti, treniruoti jaunimą, atiduoti jiems savo žinias, siekti meninių aukštumų. Dar noriu tarti nuoširdų ačiū savo kolektyvo „SWITCH ON – MRU“ moterims, kurių entuziazmas man suteikia jėgų ir energijos.