Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla

2019-07-05

Sveikiname

deimante-valickiene-gina-disertacija-7784

Deimantę Veličkienę (Humanitarinių mokslų institutas), 2019 m. liepos 5 d. apgynusią disertaciją „Williamo Shakespeare'o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problema“ (filologija, H 004). 

WILLIAMO SHAKESPEARE’O SONETŲ VERTIMAI Į LIETUVIŲ KALBĄ: ATITIKMENS PROBLEMA

Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda ir Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.

TRANSLATIONS OF WILLIAM SHAKESPEARE’S SONNETS INTO LITHUANIAN: THE PROBLEM OF CORRESPONDENCE

Research into literary translation (especially poetry translation) is still scarce in Lithuania. The thesis aims to analyze the translations of Shakespeare’s sonnets into Lithuanian in a systematic way, encompassing all existing translations of the whole collection of Shakespeare’s sonnets provided by four poets – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. This thesis mostly focuses on the problem of correspondence (or equivalence). The correspondence is first of all understood as a multiple analogue. Although, the creation of correspondence in the target literature is given certain freedom and various alternatives of reading, certain limitations exist that restrict the loss of the most important meanings and implications. The comparative analysis has revealed that in the translations of the sonnets into Lithuanian, there are no absolute correspondents from the macro to micro levels. Some translators focused more on the criterion of ethics, others on poeticality. The general theme of a sonnet is usually rendered in the translations into Lithuanian; however, the translation of some tropes and multi-layered discourse causes more problems. Correspondence seems to be an aspiration of all the translators, but they do not always manage to achieve and render it.