Lietuva šiandien gynybai skiria rekordiškai daug lėšų. 2025 m. krašto apsaugai numatyta apie 3,4 mlrd. eurų, o 2026 m. asignavimai jau siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokios investicijos atspindi ne tik pasikeitusią geopolitinę realybę, bet ir aiškų valstybės apsisprendimą kuo sparčiau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

Tačiau vien didesnis biudžetas dar nereiškia didesnio saugumo. Kiekvienas papildomas milijardas kelia ir kitą klausimą – ar valstybė geba šias lėšas valdyti taip, kad jos kuo greičiau ir efektyviau virstų realiais gynybiniais pajėgumais? Būtent čia finansų valdymas tampa ne apskaitos ar administravimo, o nacionalinio saugumo klausimu.

Vien pinigų neužtenka

Viešojoje erdvėje dažniausiai diskutuojama apie tai, kiek lėšų reikia gynybai. Tačiau ne mažiau svarbu, kaip tos lėšos valdomos. Net ir sparčiai augantis finansavimas negarantuoja didesnio veiklos efektyvumo, jei sprendimų priėmimas stringa, procesai išlieka fragmentiški, o finansų valdymas vis dar grindžiamas rankiniu darbu.

Šių metų birželio 16 d. Valstybės kontrolės paskelbtas krašto apsaugos sistemos finansų valdymo auditas tai aiškiai patvirtina. Audito išvados apima strateginį planavimą, procesų reglamentavimą, vidaus kontrolę, finansų valdymo informacines sistemas ir veiklos rezultatų vertinimą. Iš esmės tai – visos sistemos diagnozė.

Svarbiausia audito žinia paprasta: augantis finansavimas turi būti lydimas brandesnio finansų valdymo. Priešingu atveju didesni asignavimai savaime nesukurs didesnių pajėgumų.

Planuoti reikia ne praeitį, o ateitį

Valstybės kontrolės auditas parodė, kad ilgalaikis krašto apsaugos finansų planavimas ne visais atvejais atitinka sparčiai besikeičiančią saugumo aplinką.

Tai nėra vien planavimo technikos klausimas. Šiandien geopolitinė situacija keičiasi taip greitai, kad finansų valdymas nebegali remtis dokumentais, kurie atnaujinami kas kelerius ar net keliolika metų. Strateginis planavimas turi tapti nuolatiniu procesu, leidžiančiu reguliariai peržiūrėti prioritetus, investicinius poreikius ir finansinių išteklių paskirstymą.

Efektyvi sistema turi gebėti greitai reaguoti į naujas grėsmes ir nukreipti papildomus išteklius ten, kur jie labiausiai stiprina valstybės gynybinius pajėgumus. Šiandien lankstumas tampa ne mažiau svarbus nei pats biudžeto dydis.

Ne mažiau svarbus ir pasirengimas krizėms. Institucijos atsparumą lemia ne tik turimi pinigai, bet ir tai, ar finansų valdymo procesai yra aiškūs, iš anksto apibrėžti ir gali veikti be trikdžių. Jei nėra nustatytų atsakomybių, sprendimų priėmimo tvarkos ir operatyvių finansavimo mechanizmų, net didžiausias biudžetas gali tapti sunkiai panaudojamas.

Auditas atskleidė, kad karo ar nepaprastosios padėties atvejams finansų valdymo procesai nėra pakankamai aiškiai reglamentuoti. Tai sisteminė rizika, kuri kritiniu momentu gali apsunkinti sprendimų priėmimą.

Todėl būtina ne tik parengti aiškias finansų valdymo procedūras krizėms, bet ir reguliariai tikrinti, kaip jos veiktų praktikoje. Krizės metu svarbiausia tampa ne biudžeto dydis, o sprendimų priėmimo greitis, atsakomybių aiškumas ir gebėjimas nedelsiant nukreipti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia.

Kuo didesnis biudžetas, tuo svarbesnė kontrolė

Didėjant viešosioms išlaidoms, neišvengiamai didėja ir klaidų, sukčiavimo bei neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika. Todėl vidaus kontrolė neturėtų būti suvokiama kaip papildomas administracinis reikalavimas. Ji yra viena svarbiausių gero finansų valdymo sąlygų.

Veiksminga vidaus kontrolė apima visą finansų valdymo ciklą – nuo rizikų nustatymo ir prevencijos iki nuolatinės stebėsenos, rezultatų vertinimo ir procesų tobulinimo.

Valstybės kontrolės auditas rodo, kad augantis krašto apsaugos finansavimas ne visur buvo lydimas proporcingo vidaus kontrolės stiprinimo. Kai kurioms didesnės rizikos operacijoms, tokioms kaip avansiniai mokėjimai ar mažos vertės pirkimai, taikomos kontrolės priemonės išlieka fragmentiškos arba nepakankamos.

Tai reiškia, kad vidaus kontrolės sistema ne visais atvejais pakankamai užtikrina procesų patikimumą ir veiksmingą rizikų valdymą. Didėjant finansavimui, kontrolės priemonės turi stiprėti kartu su juo ir būti nukreiptos ten, kur galimų finansinių nuostolių rizika yra didžiausia.

Milijardinio biudžeto nebegalima valdyti „Excel“ skaičiuoklėmis

Didėjant finansavimui, auga ir reikalavimai finansų valdymo infrastruktūrai. Tai, kas buvo pakankama valdant dešimtis milijonų eurų, nebetinka valdant milijardinius biudžetus.

Auditas parodė, kad dalis svarbiausių krašto apsaugos finansų valdymo procesų vis dar atliekami rankiniu būdu, naudojant „Excel“ skaičiuokles. Tai didina klaidų tikimybę, apsunkina duomenų kokybės užtikrinimą ir riboja galimybes operatyviai analizuoti informaciją.

Šiandien skaitmenizacija nėra vien technologinis patogumas. Tai būtina sąlyga efektyviam viešųjų finansų valdymui ir valstybės atsparumui. Kai sprendimus reikia priimti greitai, duomenys turi būti tikslūs, patikimi ir prieinami realiuoju laiku.

Rekordinis gynybos finansavimas Lietuvai suteikia unikalią galimybę sparčiau stiprinti valstybės saugumą. Tačiau kartu jis įpareigoja kurti tokią finansų valdymo sistemą, kuri būtų ne mažiau moderni nei planuojami įsigyti ginkluotės sprendimai ar karinės technologijos.

Šiandien svarbiausias klausimas jau nebėra, ar gynybai skirti daugiau lėšų. Atsakymas į jį yra duotas. Kur kas svarbiau užtikrinti, kad kiekvienas papildomas euras būtų valdomas taip, jog kuo greičiau ir efektyviau didintų Lietuvos gynybinius pajėgumus. Būtent tai šiandien tampa vienu svarbiausių valstybės finansų valdymo uždavinių.