Birželio mėnesį Mykolo Romerio universiteto (MRU) 35-mečiui skirto diskusijų ciklo „Žmogus, visuomenė, valstybė“ laida buvo filmuojama išskirtinėje vietoje – Rokiškio rajone esančiame Bagdoniškio dvare, profesoriaus Mykolo Römerio gimtinėje. Čia MRU vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga kalbino M. Römerio dukrą Jadvygą Riomerytę Vitkauskienę, kuri pasidalino ne tik šeimos istorija, bet ir prisiminimais apie vieną ryškiausių Lietuvos valstybės kūrėjų.

Bagdoniškis – vieta, kurią Mykolas Römeris vadino namais 

Jadvyga Riomerytė Vitkauskienė pasakojo, kad nors jos tėvas dirbo Kaune, Hagoje ir Vilniuje, tikrieji jo namai visada liko Bagdoniškis. 1925 m. jis čia pasistatė namą, sodino medžius, kūrė parką, tvenkinių sistemą ir rūpinosi aplinka. Kaip prisiminė pašnekovė, į šią vietą buvo sudėta ne tik daug darbo, bet ir didelė dalis Mykolo Römerio asmeninių lėšų. 

„Kada dirbo Hagoje ir atlyginimas buvo didesnis, labai daug įdėjo į Bagdoniškį, susikūrė viską.“  

Dukters pasakojime Bagdoniškis atsiskleidžia ne tik kaip dvaras, bet ir kaip šeimos namai, kuriuose augo vaikai, buvo puoselėjama gamta ir kuriuos pats Mykolas Römeris laikė neatsiejama savo gyvenimo dalimi. 

„Didelis, šiltas ir minkštas“ – dukters prisiminimuose išlikęs tėvas 

Nors profesorius Mykolas Römeris mirė, kai dukrai buvo vos penkeri metai, jos prisiminimuose jis išliko kaip nepaprastai šiltas žmogus. 

„Aš tėtį prisimenu taip – didelis, šiltas ir minkštas. Niekada nesibardavo, niekada nekeldavo balso ir apskritai buvo linkęs visus sutaikyti.“ 

Pasak J. Riomerytės Vitkauskienės, tėvas daug laiko skirdavo dukroms – skaitydavo pasakas, vesdavosi pasivaikščioti, mokė stebėti gamtą ir bendrauti su žmonėmis. Ypač svarbi jam buvo pagarba kitam žmogui. 

„Jis visada aiškindavo, kad kai kalbi su žmogumi – žiūrėk į akis. Žmogus tada tave supranta.“ 

Dienoraščiai, tapę Lietuvos istorijos metraščiu 

Viena svarbiausių pokalbio temų tapo Mykolo Römerio dienoraščiai. Juose atsispindi ne tik šeimos gyvenimas, bet ir svarbiausi Lietuvos politiniai įvykiai, valstybės kūrimo procesai, susitikimai su to meto veikėjais bei asmeniniai išgyvenimai. Profesorius dienoraščiuose fiksavo beveik kiekvieną savo gyvenimo dieną – nuo darbo universitete ar valstybės institucijose iki kasdienių šeimos akimirkų ir svarstymų apie Lietuvos ateitį. 

„Jis 35 metus rašė dienoraštį... nepraleido nei vienos dienos.“ 

Pašnekovė pabrėžė, kad dienoraščiai buvo itin atviri – juose Mykolas Römeris nuoširdžiai rašė apie save, valstybės gyvenimą ir savo amžininkus. Dėl šios priežasties pokariu šeimai teko juos kruopščiai slėpti nuo sovietų valdžios – rankraščiai buvo slepiami namuose, vežami pas gimines ir saugomi įvairiose vietose, kad neišnyktų. Šiandien jie laikomi vienu reikšmingiausių šaltinių, padedančių pažinti ne tik Mykolo Römerio asmenybę, bet ir tarpukario Lietuvos politinį bei visuomeninį gyvenimą. 

Pokaris: kai namai virto svetima vieta 

Didelė pokalbio dalis buvo skirta dramatiškiems pokario metams. Sugrįžus sovietų valdžiai Bagdoniškio dvare nuolat vykdavo kratos – į kiemą atvažiuodavo ginkluoti pareigūnai, buvo tikrinami namai, ieškoma dokumentų ir kitų daiktų, o šeima gyveno nuolatinėje baimėje bei nežinioje. Šie vaikystės prisiminimai Jadvygai Riomerytei Vitkauskienei išliko vieni ryškiausių. 

Vėliau šeimai buvo nurodyta išsikelti iš namų, kuriuose buvo prabėgusi vaikystė. Per labai trumpą laiką teko palikti Bagdoniškį ir persikelti į Panevėžį. Kontrastas buvo didžiulis – iš erdvaus dvaro su dešimčia kambarių šeima atsidūrė kukliame vieno kambario bute, pasiimdama tik tai, kas tilpo į vieną sunkvežimį. 

Šie prisiminimai atskleidžia ne tik vienos šeimos istoriją. Jie tampa visos pokario Lietuvos inteligentijos likimo liudijimu – pasakojimu apie prarastus namus, nutrūkusią gyvenimo tėkmę ir būtinybę iš naujo kurti kasdienybę pasikeitusioje valstybėje. 

Istorinė atmintis gyva žmonių pasakojimuose 

Šis pokalbis parodė, kad Mykolo Römerio palikimą saugo ne vien jo moksliniai darbai ar pasiekimai. Jį saugo ir gyvi artimųjų prisiminimai. Jadvygos Riomerytės Vitkauskienės pasakojimas atskleidė žmogų, kuris buvo ne tik vienas modernios Lietuvos valstybės kūrėjų, bet ir mylintis tėvas, jautrus pašnekovas bei žmogus, tikėjęs, kad valstybė prasideda nuo pagarbos kitam. 

Todėl Bagdoniškis šiandien tampa ne vien istorine vieta. Tai erdvė, kurioje ir po daugelio metų vis dar galima išgirsti gyvą pasakojimą apie žmogų, visuomenę ir valstybę – vertybes, kurioms Mykolas Römeris paskyrė visą savo gyvenimą. 

Žiūrėkite visą laidą: