Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universitete (MRU) apskritojo stalo diskusijoje pristatytas dvikalbis recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys „Constitutiones et Libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje“, skirtas profesorei dr. Tomai Birmontienei – mokslininkei, kuri savo tyrimuose ne tik nuosekliai analizavo žmogaus teisių pokyčius, bet ir aktyviai prisidėjo prie jų puoselėjimo bei gynimo. Sveikatos teisės ir moterų teisių srityse ji buvo viena iš pirmųjų mokslininkių Lietuvoje, paskelbusių savo publikacijas, o jos tyrimai tapo įkvėpimu ne vienam šiame leidinyje rašiusiam autoriui.
Žmogaus teisių pokyčiai XXI amžiuje
Žmogaus teisės XXI amžiuje patiria daugybę transformacijų. Viena vertus, teisės viršenybės, demokratijos bei geopolitinės krizės pasaulyje kelia naujus iššūkius žmogaus teisių įgyvendinimui. Kita vertus, žmogaus teisių turinys ir jų apsauga, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, plečiasi, be to, atsiranda naujos žmogaus teisės, susijusios su klimato kaita, skaitmenizacija, duomenų apsauga, pradėta intensyviai ginti mažumoms priklausančių asmenų teises, klasikinių žmogaus teisių apsauga iš naujo persvarstoma technologijų progreso kontekste.
Leidinyje pateikiamos teisininkų iš Lietuvos ir užsienio įžvalgos apie tai, kaip praeitame amžiuje rašytos ir priimtos konstitucijos prisitaiko prie šiuolaikinių žmogaus teisių iššūkių. Straipsniuose analizuojama konstitucinės teisės raida žmogaus teisių srityje ir žmogaus teisių apsaugos doktrinos vystymasis, vertinama, ar konstituciniai instrumentai yra pajėgūs reaguoti į hibridines grėsmes, dirbtinio intelekto keliamas pasekmes bei kitus XXI amžiaus reiškinius.
Knygą sudaro dvi dalys: pirmojoje keliamas klausimas, ar konstitucijos vis dar geba apsaugoti demokratines vertybes, tokias kaip žmogaus teisės ir teisės viršenybė, nuolat besikeičiančioje teisinėje, politinėje ir technologinėje aplinkoje; antrojoje koncentruojamasi į konkrečių žmogaus teisių problematiką: minties ir susirinkimų laisvę, prieglobsčio teisę, moterų teises, asmenų su negalia apsaugą, teisę į privatumą, teisę į sveiką aplinką klimato kaitos kontekste bei sveikatos apsaugos teisę.
Pusiausvyra – svarbiausias šiandienos uždavinys
Knygai pristatyti surengtoje diskusijoje pašnekovai pabrėžė, kad šiais laikais bene svarbiausia yra rasti pusiausvyrą tarp būtinybės riboti teises ir ginamos vertybės. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tos pačios laisvės (pavyzdžiui, susirinkimų, saviraiškos laisvės) gali būti panaudotos labai skirtingiems tikslams – tiek geram, kaip telkiant visuomenę Baltijos keliui, tiek blogam, kai susirenkant į gegužės 9-osios minėjimus, šlovinant karą Ukrainoje pradėjusios valstybės tariamus pasiekimus.
Būtent todėl kiekvienoje situacijoje, kai susiduria bendros ir individualios vertybės, svarbu, kad būtų išlaikyta interesų ir vertybių pusiausvyra, asmens orumas niekuomet nebūtų paneigtas, o ribojimų tikslas aiškiai apibrėžtas, įvertinus konkretų kontekstą ir aplinkybes.
Diskusijoje akcentuotas ir konstitucinių teismų vaidmuo. Pašnekovai pažymėjo, kad nuo neproporcingo teisių ribojimo demokratines vertybes saugo konstituciniai saugikliai, o konstituciniai teismai yra vieni svarbiausių juos užtikrinančių institucijų. Kartu atkreiptas dėmesys, kad ir Konstitucijos aiškinimas nėra mechaniškas procesas: vadinamoji „autentiška", pažodinė Konstitucijos prasmė yra iš principo nepasiekiamas idealas, nes konstitucinė doktrina neišvengiamai evoliucionuoja kartu su kintančia tikrove.
Dėl to svarbu brėžti ir tam tikras ribas, padedančias išvengti perdėto teisminio aktyvizmo, aiškiai susitariant, ką konstitucinis teismas gali ir ko negali. Remiantis tuo, leidinyje ieškoma konstitucinių saugiklių demokratinių vertybių apsaugai ir efektyvesnio konstitucinės kontrolės modelio.
Aktualu plačiai auditorijai
Konstitucinei žmogaus teisių problematikai dedikuotas leidinys pirmiausia skirtas konstitucinės teisės ir žmogaus teisių srities mokslininkams, kuriems aktualios lyginamosios konstitucinės teisės diskusijos, tačiau turėtų sudominti ir teisės praktikus, valstybės institucijų teisininkus bei platesnę skaitytojų auditoriją.
Kaip teigia leidinio sudarytojos, tikimasi, kad jame publikuojami tyrimai ir idėjos bus įkvėpimu tolesnėms diskusijoms apie žmogaus teisių apsaugos perspektyvas, demokratijos stabilumo ir atsparumo stiprinimą, ypač tuomet, kai teisės viršenybės principo veikimas yra išbandomas politiniais sprendimais.
Knygą nuo liepos 1 d. bus galima įsigyti Mykolo Romerio universiteto bibliotekoje (Ateities g. 20, Vilnius.)
