Atspari visuomenė neprasideda tada, kai ištinka krizė. Ji formuojasi daug anksčiau – mokykloje, kur ugdomas kritinis mąstymas, emocinis stabilumas, pilietiškumas ir gebėjimas suprasti sudėtingą, nuolat kintantį pasaulį. Tačiau šiandienos švietimo sistema susiduria su vis daugiau iššūkių: mokyklų perkrova, nuolatinėmis reformomis, mokytojų nuovargiu, augančiais emocinės sveikatos sunkumais ir visuomenės lūkesčiais, kurie neretai viršija realias sistemos galimybes. Ar dabartinė švietimo sistema iš tiesų stiprina visuomenės atsparumą, ar priešingai – pati tampa vis labiau pažeidžiama? 

Mykolo Romerio universiteto (MRU) tinklalaidėje „Kas bus rytoj?“ nagrinėjama tema „Ar švietimas gali užtikrinti visuomenės atsparumą?“. Diskusijoje MRU profesorė dr. Natalja Istomina aptaria emocinio ugdymo svarbą, vaikų psichologinę savijautą ir savireguliacijos gebėjimus, MRU profesorė dr. Jolanta Urbanovič analizuoja švietimo politikos kryptis, vertinimo sistemą ir reformų logiką, KTU inžinerijos licėjaus vadovas, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas dalijasi mokyklų kasdienybės realijomis, vadovų patiriamais iššūkiais ir instituciniu spaudimu, o geografas ir pedagogas Rytas Šalna kalba apie mokytojo vaidmenį, pasaulio pažinimo svarbą, pilietiškumą, geopolitinį kontekstą ir kritinio mąstymo ugdymą. 

Diskusijoje aptariama, su kokiais sunkumais šiandien susiduria mokyklos ir bendruomenės: kaip keičiasi emocinis klimatas, kodėl daugėja įtampos ir konfliktų, kaip mokytojai tvarkosi su nuovargiu ir visuomenės lūkesčiais. Taip pat kalbama apie tai, ar švietimo sistema turi pakankamai erdvės kelti sudėtingus klausimus, skatinti diskusiją ir kritinį mąstymą, kaip mokiniai mokosi atpažinti manipuliacijas, suprasti kontekstą ir nepasiduoti momentinėms emocinėms reakcijoms. Ekspertai aptaria ir pastaruoju metu viešai nuskambėjusius atvejus, kurie atskleidžia jautrią mokyklų emocinę būklę bei visuomenės polinkį greitai reaguoti į iš konteksto ištrauktą informaciją. 

Tinklalaidės įrašą žiūrėkite: