Mokykla dažnai suvokiama kaip saugi aplinka, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši prielaida ne visada galioja mokytojams. Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkų įgyvendintas projektas* „Mokytojų kritinio mąstymo sąsajos su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove“ atskleidė, kad smurtas prieš mokytojus yra ne pavieniai atvejai, o kompleksiškas ir sisteminis reiškinys.

Projektui vadovavo Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto, Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Valdonė Indrašienė, o jį įgyvendino tarpdisciplininė MRU tyrėjų komanda, apjungusi edukologijos, psichologijos ir teisės mokslininkus – prof. dr. Astą Railienę, prof. dr. Aistę Diržytę, Rugilę Bitinaitę, prof. dr. Odetą Merfeldaitę, prof. dr. Jolantą Pivorienę, prof. dr. Violetą Jegelevičienę, prof. dr. Romą Prakapą, doc. dr. Daivą Penkauskienę, doc. dr. Justiną Sadauską ir dr. Mariną Gušauskienę. Tokia tyrėjų įvairovė leido į mokytojų patiriamo smurto reiškinį pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir atskleisti jo daugiasluoksnę prigimtį.

Iš kairės: doc. dr. Justinas Sadauskas, prof. dr. Odeta Merfeldaitė, prof. dr. Violeta Jegelevičienė, prof. dr. Valdonė Indrašienė, prof. dr. Asta Railienė, prof. dr. Jolanta Pivorienė, foc. dr. Daiva Penkauskienė, prof. dr. Romas Prakapas

Kas slypi už mokytojų patirčių?

Kokybinėje tyrimo dalyje dalyvavo 27 mokytojai iš skirtingų ugdymo lygmenų – nuo pradinio iki gimnazijos. Jų pedagoginis stažas svyravo nuo vienerių iki 38 metų, jie atstovavo skirtingiems mokomiesiems dalykams ir dirbo tiek miestuose, tiek regionuose. Ši įvairovė mokslininkams leido užfiksuoti ne pavienes situacijas, o platesnį mokytojų patirčių spektrą.

Tyrimas atskleidė, kad mokytojai smurtą patiria įvairiomis formomis. Nuo profesinio autoriteto menkinimo, viešo žeminimo ir tėvų kaltinimų iki grasinimų ar neskaidrių administracinių sprendimų, darančių įtaką jų darbo sąlygoms. Dalis mokytojų susiduria ir su atvira mokinių agresija, kuri gali kelti grėsmę jų emocinei ar net fizinei gerovei. Svarbu tai, kad šios patirtys dažniausiai nėra suvokiamos kaip pavieniai incidentai. Jos atsikartoja ir tampa platesnės organizacinės kultūros dalimi.

Mokytojų reakcijos į tokias situacijas taip pat nevienodos. Vieni renkasi kalbėtis ir spręsti problemą, kiti brėžia aiškias ribas ar bando stabdyti situaciją, tačiau neretai pasirenkamas ir ignoravimas ar atsitraukimas. Tyrimas rodo, kad šie pasirinkimai glaudžiai susiję su mokytojų jaučiama veikimo galia: kuo ji mažesnė, tuo labiau linkstama į pasyvesnes atsako strategijas.

Kritinis mąstymas ir sisteminių sprendimų poreikis

Vienas svarbiausių tyrimo akcentų – kritinio mąstymo reikšmė. Gebėjimas analizuoti situacijas, reflektuoti patirtį ir atsiriboti nuo momentinių emocinių reakcijų padeda mokytojams lengviau susidoroti su patiriamu stresu ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad individualių gebėjimų nepakanka. Teisinė analizė atskleidė, jog Lietuvoje mokytojų apsauga nuo smurto vis dar nėra pakankamai aiškiai apibrėžta. Trūksta nuoseklaus smurto apibrėžimo, aiškių reagavimo mechanizmų ir garantuotos pagalbos. Dėl to mokytojai neretai lieka vieni spręsti situacijas, kurios iš esmės yra sisteminio pobūdžio.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kur sulaukė akademinės bendruomenės dėmesio. Jie prisideda prie platesnės diskusijos apie mokytojų gerovę ir saugumo užtikrinimą ugdymo įstaigose. Kartu pabrėždami būtinybę stiprinti tiek švietimo politikos sprendimus, tiek kasdienę mokyklų praktiką.

Tyrimo įžvalgos sulaukė ir platesnio visuomenės dėmesio. Jos aptartos ir žiniasklaidoje, skatinant viešą diskusiją apie mokytojų patiriamą smurtą (portalo 15min straipsnis čia).

 

* Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (S-MIP-24-108, 2024–2026)

Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė

Nuotrauka: Luko Kodžio