Vaikas gali mokytis toje pačioje klasėje kaip ir visi, bet jaustis visiškai vienas. Būtent šį, iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimą reiškinį atskleidžia tarptautinės mokslininkų komandos, kuriai vadovavo Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto profesorius dr. R. Prakapas, atlikti tyrimai.

Jie rodo, kad mokinių pasiekimus lemia ne tik asmeniniai gebėjimai ar pastangos, bet ir tai, ar vaikas mokykloje jaučiasi saugus. Šiandien ši tema vis dažniau sulaukia visuomenės dėmesio: tyrėjų įžvalgos pristatytos tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurioje diskutuota apie saugumą švietime: nuo viktimizacijos patirčių iki mokinių ir mokytojų įgalinimo. Aptarta, kad šiuolaikinėje mokykloje saugumo jausmą formuoja ir santykiai klasėje, ir platesni procesai. Skaitmeninė aplinka, socialinės įtampos ar net geopolitiniai kontekstai taip pat daro įtaką. Plačiau apie tyrimų rezultatus galima skaityti ir viešai publikuotuose straipsniuose („Mamos žurnalas“ ir portalas delfi.lt).

Projektą „Mokinio saugumo jausmas mokymosi pasiekimų kontekste“* įgyvendinusi komanda analizavo didelės apimties tarptautinius duomenis (PISA 2022) ir išryškino svarbią tendenciją: nesaugumo jausmas veikia kaip „triukšmas“ mokinio kasdienybėje, mažindamas jo gebėjimą susikaupti, įsitraukti ir mokytis.

Projekto tyrėjų grupės vizitas į Lodzės universitetą. Iš kairės: prof. dr. R. Prakapas, dr. Barbara Jundo-Kaliszewska, prof. dr. Jolanta Urbanovič, doc. dr. Jolita Dudaitė.

Tyrimai atskleidė, kad mokinio saugumas yra daugiamatis. Jis apima fizinį, emocinį, socialinį ir kibernetinį saugumą, o šių sričių pusiausvyra tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais. Silpnėjant vienai iš jų, silpnėja ir bendras mokinio atsparumas. Kitaip tariant, mokymasis prasideda ne nuo programų ar vertinimų, o nuo to, ar vaikas klasėje jaučiasi saugus būti savimi.
 
*Projektas įgyvendintas finansuojant valstybės biudžeto lėšomis pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro mokslo komunikatorė Laura Stankūnė

Nuotraukos: Lukas Kodis ir asmeninis tyrėjų archyvas