MRU Teisės mokyklos profesorės dr. Lyros Jakulevičienės darbe niekada nebuvo nieko „mažo“. Dešimt metų vadovavusi fakultetui, kurį per tą laiką užaugino į vieną brandžiausių teisės studijų centrų Lietuvoje, ji pati visada gyveno tais pačiais principais, kurių tikėjosi iš savo komandos: profesionalumas, atsakomybė ir gebėjimas žiūrėti toliau nei šiandienos problemos. Todėl nenuostabu, kad būtent ją Jungtinių Tautų (JT) valstybės narės išrinko į darbo grupę dėl verslo ir žmogaus teisių, o netrukus jai patikėta ir šios pasauliniu mastu svarbios grupės vadovės pozicija.

Šiemet JT darbo grupė skyrė ypatingą dėmesį vienai naujausių, sudėtingiausių ir labiausiai ateitį formuojančių temų – dirbtinio intelekto (DI) sistemų naudojimo poveikiui žmogaus teisėms versle ir jo reguliavimo spragoms – nagrinėti.

Kelias į globalią lyderystę

Paklausta apie tai, kaip tapo JT darbo grupės nare, prof. dr. L. Jakulevičienė nusišypso:
„Tai nebuvo planuotas kelias. Tiesiog taip susiklostė, kad matyt tuo metu ten buvau labiausiai reikalinga.“

Vos prisijungusi prie JT darbo grupės profesorė netrukus buvo paskirta ir jos pirmininke. Tai tapo ir nauja atsakomybe, ir galimybe atstovauti Vidurio ir Rytų Europos bei Balkanų regionui diskusijose. Pastarąsias iki šiol daugiausia inicijavo didžiosios valstybės:

„Mūsų, atvirame konkurse išrinktų ekspertų, komandai svarbu, kad ir mažesnių valstybių, bendruomenių balsas būtų išgirstas.“

Per savo pirmininkavimo pusmetį profesorė su komanda spėjo surengti daugiau nei 85 konsultacijas su valstybių, verslo ir įvairių pasaulio bendruomenių atstovais. Prof. dr. L. Jakulevičienė pasakoja, kad šis procesas buvo ne tik intensyvus, bet ir emociškai įtraukiantis:

„Kiekvienoje konsultacijoje matėme tą patį: organizacijos nori diegti arba jau diegia pažangias sistemas, tačiau supratimas, kaip jos gali paveikti žmogaus teises, – vis dar menkas. Nors reguliavimas pamažu atsiranda, jis kol kas turi nemažai spragų. Ypač didelį įspūdį paliko diskusija su Harvardo universiteto skirtingų sričių mokslininkais. Jie ne tik pateikė vertingų įžvalgų ataskaitai, bet ir gyvai domėjosi mano požiūriu bei šios temos klausimais.“

JT darbo grupės veiklos svarba

Teminėje ataskaitoje, kuriai kryptį pasiūlė profesorė – DI poveikis žmogaus teisėms versle, aiškiai įvardytos DI reguliavimo ir praktikos spragos. pasirodo, valstybės ir verslas dažnai perka ir diegia DI sistemas, neįsivertinusios poveikio žmogaus teisėms. Taip pat nėra vieningo tarptautinio DI valdymo reguliavimo modelio, tad skirtingų šalių požiūriai skiriasi. JT darbo grupės narė mini, kad teisės aktai, net ir tokie kaip ES DI aktas, vis dar turi spragų dėl griežtos kontrolės ir įgyvendinimo.

„Mūsų analizė parodė, kad skirtingose valstybėse ir įmonėse DI rizikų žmogaus teisėms supratimas labai nevienodas. Daugelis įmonių tik pradeda vertinti šias grėsmes, o bylinėjimosi rizika dažnai vis dar lieka nuošalyje. Ypač nediskriminacijos, privatumo, vartotojų teisių ir kitose srityse. O juk kalbame apie sistemas, kurios gali nulemti kiekvieno iš mūsų gyvenimą: ar gausime paskolą, kokią medicininę pagalbą mums skirs, ar net kiek būsime stebimi savo darbo vietoje“, – pabrėžia prof. dr. L. Jakulevičienė.

Užkulisiai

Profesorė prisipažįsta, kad atsakomybė už veiklą JT darbo grupėje ir priimamus sprendimus yra didžiulė:
„Kai sėdi prie vieno stalo kartu su valstybių atstovais iš visų žemynų, didžiausiomis pasaulio įmonėmis ar lankaisi vietinėse bendruomenėse, kurios betarpiškai susiduria su verslo vykdomos veiklos poveikiu jų aplinkai ar sveikatai, supranti, kad sprendi ne teorinius klausimus. Nuo mūsų veiklos neretai priklauso, ar bus nutrauktas pažeidimas. Tai labai įpareigoja.“

Ji pabrėžia, kad darbo grupė turėjo ne tik analizuoti skirtingus požiūrius ir praktikas, bet ir pateikti subalansuotas rekomendacijas:

„Ne visos valstybės turi vienodą galią ar finansinius resursus. DI nelygybė šiandien jau matoma: galingos šalys kuria sistemas ir standartus, o kai kurios valstybės net neturi galimybės dalyvauti priimant sprendimus, kurie turės poveikį ir joms.“

Tarpdiscipliniškumas – ne mada, o būtinybė

Viena stipriausių profesorės minčių – DI reguliavimas niekada negali būti vien teisės klausimas:
„DI nėra tik programinis kodas. DI veikia ekonomiką, žmogaus teises, aplinkosaugą, geopolitiką ir kitas sritis. Kai dirbi tokioje darbo grupėje, supranti, kad vienos disciplinos čia tiesiog neužtenka.“

Taigi MRU vardas šiame kontekste atsiranda neatsitiktinai. Universitetas nuolat akcentuoja tarpdiscipliniškumą, o dabartinė galimybė profesorei dalyvauti pasauliniuose JT forumuose tampa aiškiu įrodymu, kad MRU ekspertiškumas girdimas globaliu lygiu.

Profesorė pabrėžia, kad Lietuva turi unikalią galimybę būti viena iš tų mažų valstybių, kurios geba garsiai kalbėti apie žmogaus teises DI epochoje:
„Mes esame pakankamai maži, kad galėtume būti lankstūs, ir pakankamai stiprūs teisinėje srityje, kad galėtume kelti kartelę. Šis derinys yra mūsų pranašumas.“

Jos manymu, Lietuvos akademinė bendruomenė gali tapti žmogaus teisių ir DI poveikio vertinimo ir sprendimų siūlytoja regione. Svarbu – laiku investuoti į ekspertizę ir tarpdisciplinį mokymą.

MRU vaidmuo

Profesorei svarbu, kad jos darbo Jungtinėse Tautose rezultatai grįžta atgal į MRU auditorijas ir mokslinius tyrimus:
„Studentai šiandien gyvena DI aplinkoje, o rytoj jie priims sprendimus, kurių pasekmes jausime visi. Todėl Universitetas gali ir dalintis žiniomis, ir pasiūlyti konkrečius sprendimus praktikams bei priimantiems sprendimus.“

Ji tiki, kad MRU gali ugdyti naują teisininkų, politikos formuotojų ir tyrėjų kartą. Kartą, kuri gebės matyti plačiau nei viena valstybė ar viena sistema. Profesorė džiaugiasi, kad šiemet MRU startavo nauja bakalauro studijų programa „Teisė ir dirbtinis intelektas“. Kiti MRU fakultetai siūlo studijas, kurios padės užtikrinti atsakingą ir etišką technologijų naudojimą.

Ateitis nėra technologijos. Ateitis yra žmonės

Profesorė sako, kad visa JT darbo grupės patirtis jai dar kartą priminė paprastą tiesą: DI veikimas priklauso ne nuo pačios technologijos, o nuo to, kokius principus ir vertybes į ją įdėsime, kaip ją naudosime, kokius duomenis jai atiduosime.

„Technologijos nuolat kinta, tačiau žmogaus teisės išlieka mūsų moraliniu kompasu. Jei jo nepamesime, dirbtinis intelektas gali būti ne grėsmė, o įrankis kurti sąžiningesnę, skaidresnę ir humaniškesnę ateitį,“ – apibendrina profesorė.

 

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotraukos: Luko Kodžio