Epochoje, kai duomenys formuoja sprendimus, o dirbtinis intelektas keičia pramonės šakas, humanitariniai mokslai žengia į naują etapą. STEM4Humanities kursas yra šios transformacijos dalis – novatoriška edukacinė iniciatyva, skirta pritaikyti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) įrankius bei metodus žmonių kultūros, kalbos ir idėjų pasaulyje.

Užuot pakeitęs tradicinį humanistinį tyrimą, šis kursas jį praturtina – padeda studentams suprasti, kaip skaičiai, algoritmai ir skaitmeniniai modeliai gali pagilinti mūsų supratimą apie žmones, istorijas ir visuomenes.

Nuo STEM iki STEAM: naujo požiūrio gimimas

Programa pradedama nagrinėjant STEM ugdymo ištakas ir jo evoliuciją į STEAM, kur menai ir humanitariniai mokslai yra visiškai integruoti. Studentai tyrinėja, kaip svarbūs moksliniai proveržiai formavo kultūrą – nuo spausdinimo mašinos išradimo iki šiandieninių mašininio mokymosi modelių – ir kaip žmogaus vertybės, etika ir kūrybiškumas ir toliau lemia technologinę pažangą.

Kursuose naudojami aktyvūs, praktiniai mokymosi metodai, tokie kaip tyrimais, problemų sprendimu ir projektais grįstas mokymasis, kai studentai ne tik įsisavina informaciją, bet ir eksperimentuoja, klausinėja ir kuria. Įtraukūs mokymo metodai, pagrįsti Universaliu mokymosi dizainu (UDL), užtikrina, kad kiekvienas studentas galėtų prasmingai įsitraukti, nepaisant jo išsilavinimo ar patirties su technologijomis.

Kas nutinka, kai humanitarinių mokslų studentai mąsto kaip mokslininkai?

Vienas iš pagrindinių STEM4Humanities tikslų – išmokyti humanitarinių mokslų studentus mąstyti empiriškai – klausti: „Kokie įrodymai tai patvirtina?“ arba „Kokius dėsningumus galime išmatuoti?“. Studentai lavina esminius STEM įgūdžius, tokius kaip kiekybinis samprotavimas , skaičiuojamasis mąstymas ir duomenų interpretavimas .

Jie greitai supranta, kaip šiuos įrankius galima pritaikyti savo srityse. Literatūros specialybės studentas gali naudoti natūralios kalbos apdorojimą (NLP), kad vienu metu analizuotų tūkstančius eilėraščių. Istorikas gali tyrinėti duomenų vizualizaciją , kad atskleistų migracijos ar prekybos tendencijas. Komunikacijos studentas galėtų naudoti dirbtinio intelekto valdomą nuotaikų analizę, kad stebėtų, kaip auditorija reaguoja į reklamą ar politines žinutes.

Rezultatai stulbinantys: užuot kūrybiškumą pakeitę skaičiavimais, studentai atranda, kad skaitmeniniai įrankiai iš tikrųjų gali atskleisti paslėptas struktūras, reikšmes ir modelius, kurių anksčiau buvo neįmanoma pamatyti.

Technologijos kaip humanitarinių mokslų sąjungininkės

Kurso metu praktiškai mokoma naudotis įrankiais, su kuriais daugelis humanitarinių mokslų studentų anksčiau nebuvo susidūrę. Tokia programinė įranga kaip „Tableau“ , „Power BI“ , „spaCy“ ir „Hugging Face“ tampa jų tyrimų įrankių rinkinio dalimi. Jie mokosi rinkti, valyti ir vizualizuoti duomenis, taip pat kaip naudoti mašininį mokymąsi viskam – nuo istorinių vaizdų analizės iki teksto atpažinimo.

Viena įdomiausių mokymo programos dalių – išplėstinės realybės (XR) pasaulio tyrinėjimas , įskaitant virtualią realybę (VR) ir papildytąją realybę (AR). Studentai kuria įtraukiančias pasakojimo patirtis, pavyzdžiui, virtualią ekskursiją po Anos Frank slėptuvę arba 3D prarastos istorinės vietos rekonstrukciją. Šie projektai demonstruoja, kaip technologijos gali suteikti empatijos ir interaktyvumo istorijos ir kultūros studijoms.

Žinoma, technologijos nėra dėstomos nekritiškai. Svarbi programos dalis skirta etikai: algoritmų šališkumui, skaitmeninės autorystės klausimams, privatumui ir augančiai dirbtinio intelekto sukurto turinio įtakai. Čia humanitariniai mokslai susigrąžina savo gyvybiškai svarbų vaidmenį – nukreipti inovacijas teisingumo, atskaitomybės ir prasmės link.

Mokymasis veikiant: baigiamieji projektai

Kurso pabaigoje studentai pritaikys visas išmoktas žinias baigiamajame projekte. Galimi variantai yra tiek kūrybingi, tiek analitiniai:

• Skaičiuojamoji literatūros analizė: stilometrijos naudojimas autorystės ir rašymo stiliaus tyrimui laikui bėgant.
• Dirbtinis intelektas kultūros paveldui: gilaus mokymosi taikymas siekiant padėti atkurti pažeistus meno kūrinius ar artefaktus.
• Duomenimis pagrįsta rinkodaros analizė: auditorijos įsitraukimo ir emocinio atsako matavimas žiniasklaidos kampanijose.
• XR humanitariniams mokslams: įtraukiančiųjų istorinių ar literatūrinių patirčių kūrimas virtualioje realybėje.

Šie projektai skatina studentus eksperimentuoti, susieti disciplinas ir į savo darbą įnešti tiek mokslinio griežtumo, tiek meninės vaizduotės.

Ką pasiekė studentai

„STEM4Humanities“ programos rezultatai buvo įspūdingi. Studentai, kurie pradėjo turėdami mažai techninės patirties, išmoko atlikti duomenimis pagrįstus humanitarinius tyrimus, pagrįsti savo įžvalgas įrodymais ir išlaikyti interpretacinį gylį.

Jie išsiugdė gebėjimą atpažinti didelio masto modelius ir tendencijas didžiuliuose duomenų rinkiniuose – tai keičia mūsų supratimą apie kultūrą, komunikaciją ir istoriją. Svarbiausia, kad jie sustiprino savo mokslinio darbo objektyvumą ir griežtumą neprarasdami empatijos ir kritinio mąstymo, kurie apibrėžia humanitarinius mokslus.

Kodėl tai svarbu

„STEM4Humanities“ kursas įrodo, kad takoskyra tarp gamtos mokslų ir humanitarinių mokslų yra ne tik pasenusi, bet ir neproduktyvi. Kai studentai išmoksta sklandžiai pereiti nuo statistinių modelių ir pasakojimo, nuo algoritmų ir etikos, jie tampa geresniais mąstytojais ir labiau prisitaikančiais specialistais.

Dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir skaitmeninio kūrybiškumo formuojamame pasaulyje kitai humanistų kartai reikės ir mokslo griežtumo, ir meno įžvalgų. STEM4Humanities jiems siūlo būtent tai: galią interpretuoti ne tik tekstus ar vaizdus, bet ir sudėtingą, duomenimis pagrįstą pasaulį, kuriame gyvename.