Mykolo Romerio universitetas (MRU), minėdamas savo 35-metį, tęsia diskusijų ciklą „Žmogus visuomenėje ir valstybėje“, kuriame šį kartą dalyvavo buvęs Ministras Pirmininkas, ekonomistas dr. Gediminas Vagnorius – vienas iš nepriklausomos Lietuvos ekonomikos architektų ir vienas iš Universiteto kūrėjų.
Dr. Gediminas Vagnorius – asmenybė, kuri paliko ryškų pėdsaką ne tik visuomeniniame, bet ir universitetiniame gyvenime. Dešimt metų jis buvo MRU tarybos narys ir prisidėjo prie Universiteto įkūrimo. Pats G. Vagnorius šypsodamasis pridūrė: „Universitetas išaugo daug daugiau nei tikėjomės“, prisimindamas, kad dar tuomet, kai tai buvo Teisės universitetas, teko įveikti nemažai priešiškumo iš kitų aukštųjų mokyklų.
Akademinis kelias ir ekonomikos pasirinkimas
Kalbėdamas apie savo akademinį kelią, jis atvirai prisiminė jaunystės metus: „Studentas buvau nei blogas, nei geras – po pirmo kurso vos manęs neišmetė, antrą kursą baigiau dešimtukais.“ Jo žodžiais, būtent atkaklumas ir smalsumas vedė į priekį. G. Vagnorius pasakojo, kad pasirinkęs ekonomiką visai atsitiktinai ir būtent ši sritis jį atvedė į politinius sprendimus lemiančią erdvę. „Kai apsigyniau disertaciją rinkos ekonomikos tematika, dar niekas netikėjo, kad rinkos principai Lietuvoje bus realybė. Bet tada pradėjome kurti ekonominio savarankiškumo įstatymus – tai buvo pirmieji nepriklausomos valstybės pamatai“, – sakė jis.
1991-ieji: jaunas premjeras istorinių įvykių sūkuryje
Diskusijoje daug dėmesio skirta lemtingiems 1991-iesiems. G. Vagnorius atvirai pasakojo, kad į politinį sūkurį pateko netikėtai: „Pirma buvo šokinė situacija – mes girdime, kaip tankai jau važiuoja, bus šturmuojama, o mane siūlo į premjerus.“ Tuo metu jam buvo vos 33-eji. „Normaliu atveju, jeigu įsivaizduotume, kad tą galima padaryti, jei ne jaunas ir ne kvailas – tikriausiai niekas taip nebūtų daręs“, – sakė jis, pabrėždamas, kad jaunatviškas maksimalizmas padėjo įveikti neįmanomus iššūkius. Pasak jo, būtent tuo metu Lietuva rugpjūčio pučo metu jau beveik kontroliavo visas savo sienas bei vieninteliai okupacijos sąlygomis įsivedėme savo pinigus.
Ekonominė blokada ir nepriklausomybės pamatai
Buvęs premjeras prisiminė, kad „civilizuotame pasaulyje niekas taip nedaro, bet mes buvom rublio zonoje ir naudojom bet kokias priemones.“ Jo teigimu, tuo metu Lietuva tapo vienintele šalimi, kuri, būdama ekonominėje blokadoje, sugebėjo pakelti pensijas ir algas keturis su puse karto, o biudžetas viršijo planuotąsias pajamas. „Rusijos valdžia spaudė mus jungtis prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, o mes tuo metu buvome vieninteliai, kurie ne tik neįstojome, bet dar ir įveikėme jų ekonominę blokadą“, – pabrėžė G. Vagnorius.
Kalbėdamas apie Sausio 13-osios įvykius, jis dalijosi ne tik faktais, bet ir emocijomis: „Mūsų didžiausia pergalė buvo ta, kad nepasidavėme provokacijoms ir nepakėlėme ginklo prieš žmones. Tai išgelbėjo valstybę.“ Pasak jo, šių įvykių kontekste itin svarbu buvo išlaikyti blaivų protą, nes bet koks karinis atsakas būtų suteikęs pretekstą sovietų pajėgoms visiškai perimti kontrolę.
Diskusijos metu buvo kalbama ir apie dr. G. Vagnoriaus vadovavimo laikotarpiu pradėtą viešojo administravimo plėtrą, kuri vėliau tapo viena iš MRU akademinių stiprybių. „Lietuva neturėjo viešojo administravimo specialistų, todėl universiteto kūrimas buvo strateginis valstybės žingsnis“, – prisiminė jis, akcentuodamas, kad būtent iš šių idėjų išaugo šiuolaikinis MRU.
Baigdamas pokalbį, G. Vagnorius ragino jaunąją kartą neprarasti atsakomybės jausmo ir ryžto: „Aš esu maloniai nustebintas patriotizmo ir iniciatyvumo mūsų jaunos kartos.“ Jo žodžiais, šiandienos iššūkiai skiriasi, bet principai lieka tie patys: drąsa, kūrybiškumas ir tarnystė savo valstybei.
Diskusija su dr. Gediminu Vagnoriumi – MRU35 ciklo „Žmogus visuomenėje ir valstybėje“ dalis, skirta pažymėti iškiliausias asmenybes, formavusias Universiteto istoriją ir nepriklausomos Lietuvos valstybingumo raidą.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia.
