Nesutarimai – kasdienybės dalis: nuo apsižodžiavimo prie šeimos vakarienės stalo iki konfliktų mokykloje, darbe ar tokių ginčų, kurie kyla tarp piliečių ir institucijų. Vis dažniau, užuot beldęsi į teismo duris, ištikus rimtiems konfliktams, žmonės atranda kitą kelią – mediaciją. Tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, padedantis susitarti taikiai net tada, kai atrodo, kad susikalbėti neįmanoma.

Lietuva šiemet mini mediacijos 20-metį. Prie šio taikaus dialogo visuomenėje plėtros aktyviai prisideda Mykolo Romerio universiteto (MRU) Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija, vadovaujama prof. dr. Agnės Tvaronavičienės.

„Mediatorius tampa jungiančiąja grandimi tarp asmenų, kuriems dėl stiprių emocijų sunku bendrauti“, – sako profesorė. Šie žodžiai taikliai apibūdina pačią mediaciją – kelią į susitarimą, į pagarbų pokalbį, kuris, anot prof. dr. A. Tvaronavičienės, gali virsti tiltu tarp skirtingų požiūrių.

Nuo pirmųjų žingsnių iki stiprios komandos

Mediacijos istorija Lietuvoje prasidėjo 2005-aisiais, kai keliuose teismuose startavo pirmasis bandomasis teisminės mediacijos projektas. Kai sąvoka „mediacija“ Lietuvoje dar skambėjo kaip naujiena, MRU magistrantė Agnė Tvaronavičienė pasirinko drąsią temą – parašė pirmąjį šalyje magistro darbą apie mediaciją. „Net neįtariau, kad pasirinkta tema taps mano profesinio gyvenimo ašimi“, – šypsosi mokslininkė, šiandien vadovaujanti MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijai.

Šis mokslo padalinys, kurio idėją subrandino entuziastai dar gerokai prieš jo oficialų įsteigimą, šiandien vienija teisininkus, psichologus, edukologus bei kitų sričių ekspertus. „Mūsų laboratorija negimė iš formalaus sprendimo, greičiau iš gyvo noro bendradarbiauti. Ją kūrė žmonės, kuriuos vienijo tikėjimas dialogu“, – pasakoja profesorė, pabrėždama ypatingą bendramintės MRU prof. dr. Natalijos Kaminskienės indėlį, įkuriant laboratoriją.

Tarptautiniai ryšiai, kurie keičia žaidimo taisykles

 „Nemėgstu beprasmio darbo. Kiekviena laboratorijos veikla turi aiškų tikslą ir planuojamą socialinį poveikį“, – sako prof. dr. A. Tvaronavičienė.

Viena iš laboratorijos stiprybių – gebėjimas jungtis prie tarptautinių iniciatyvų. Prieš kelerius metus profesorės išsiųstas elektroninis laiškas pasaulinio lygio mediacijos ekspertui, prof. Giuseppe de Palo, buvusiam Jungtinių Tautų ombudsmenui, atvėrė netikėtus bendradarbiavimo langus.

Tas kuklus kvietimas atvykti į MRU skaityti pranešimą konferencijoje tapo tikru tiltų kūrimo pavyzdžiu. Šiandien laboratorija gali pasidžiaugti Lietuvos kontekstui adaptuotu skaitmeniniu įrankiu „YPPO“, skirtu taikiai spręsti nesutarimus tarp darbdavių ir darbuotojų.

„Tai tarsi pirmosios pagalbos vaistinėlė darbo santykiams. Ji padeda atpažinti konfliktą ir rasti kelią į pagarbų dialogą“, – aiškina profesorė.

Laboratorija taip pat aktyviai dalyvauja kituose tarptautiniuose projektuose. Pavyzdžiui, Erasmus+ iniciatyvoje „ArtNoConflict“, kuri skatina jaunimą rinktis taikų pokalbį vietoje konfrontacijos.

Ir tai – tik keli iš profesorės išvardytų projektų, į kuriuos įsukę jos komandos nariai. Tokie darbai tampa svarbiu indėliu į taikos ginčų sprendimo vystymąsi tarptautiniu mastu ir  stiprina Lietuvos mediacijos ekspertų matomumą ir pripažinimą  pasaulyje.

Dialogo kultūra – nuo mokyklos iki valstybės institucijų

Mediacijos idėja šiandien peržengia teisinės sistemos ribas. Ji vis labiau įsilieja į švietimo, darbuotojų tarpusavio santykių darbo vietose, viešajame administravime  sritis.

Spalio 15 d. MRU vyksiančioje Mokslo savaitėje MRU mediacijos komanda kviečia vyresniųjų klasių mokinius į mediacijos dirbtuves. Čia bus kalbama apie tai, kaip nesutarimus paversti bendradarbiavimu.

„Mokyklose mokome matematikos ir geografijos bei daugelio kitų labai svarbių dalykų, bet turime mokyti ir bendrauti, klausytis, išgirsti. Konfliktų sprendimo įgūdžiai – ne mažiau svarbūs nei formulės ar žemėlapiai“, – įsitikinusi prof. dr. A. Tvaronavičienė.

O spalio 14 d. minėtos MRU mokslo savaitės metu vyksianti vieša diskusija „Taikus ginčų sprendimas viešajame administravime“ kvies pažvelgti į mediaciją valstybės institucijose. Tai – sritis, kurioje, pasak profesorės, visos prielaidos dialogui plėtoti jau sukurtos, belieka institucijoms ir piliečiams drąsiai ryžtis pokyčiams ir konfliktines situacijas pradėti spręsti kitaip.

Spalio 16 d. Seime vyksianti konferencija, organizuojama Lietuvos mediatorių rūmų ir MRU, suburs teisininkus, mediatorius ir akademinę bendruomenę aptarti šios srities aktualijų.
„Turime tvirtą mediacijos pagrindą ir vis daugiau žmonių ja naudojasi. Kitas žingsnis – kokybė, nuosekli plėtra ir švietimas, kad jaunoji karta išmoktų ginčus spręsti taikiai“, – pabrėžia prof. dr. A. Tvaronavičienė.

Taika – brandžios visuomenės požymis

Pasak MRU mokslininkės, mediacija – tai brandesnio visuomenės bendravimo ženklas.
„Dažniausiai genialu yra tai, kas paprasta. Bendravimas, pagarba, siekis suprasti kitą žmogų – tai pagrindas, ant kurio galime statyti taikesnę visuomenę.“

Trečiąjį spalio mėnesio trečiadienį, skirtą Tarptautinei mediacijos dienai paminėti, MRU ir Lietuvos Respublikos Seime vyksiantys renginiai  – puiki proga geriau pažinti mediaciją ir sužinoti, kaip ir kur ją jau sėkmingai taiko tie, kas ją jau atrado.

Tai kvietimas prisiminti, kaip per 20 metų keitėsi mūsų visuomenės gebėjimas išgirsti vieni kitus, ir galimybė susipažinti su taikaus bendravimo kultūra tiems, kurie dar tik atranda šį kelią.

MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos veikla skleidžia žinią, kad net ir sudėtingiausi ginčai gali virsti susitarimais, o konfliktai – naujais tiltais tarp žmonių.

Ir galbūt šis 20-metis – tinkamas metas kiekvienam iš mūsų pamąstyti: ar visada klausomės kito ir ar visada išgirstame vienas kitą, kai kalbamės?

 

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotrauka: asmeninis prof. dr. Agnės Tvaronavičienės archyvas