„Slėpimas ne visada yra blogas dalykas“, – sako teismo psichologijos docentė prof. dr. Irena Bošković iš Roterdamo Erasmuso universiteto (Nyderlandai). Praėjusią savaitę Vilniuje ji charizmatiškai pristatė savo pranešimą kasmetinėje Europos teisės psichologijos asociacijos (angl. European Association of Psychology and Law, EAPL) konferencijoje EAPL 2025, į kurią susirinko apie 250 dalyvių iš 34 šalių. Konferenciją organizavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija.
Prof. dr. Irena Bošković a gvildeno temą, dažnai liekančią šešėlyje: teigiamą atsakymų šališkumą, kai žmogus sąmoningai nuslepia ar pagražina informaciją.
Kai nutylėjimas – ne melas
Pasak mokslininkės, žmonės slepia ne tik siekdami naudos (globos teisių, lygtinio paleidimo), bet ir norėdami apsisaugoti nuo gėdos, stigmos ar net traumos išgyvenimo iš naujo. „Slėpimas kartais gali atspindėti psichologinį prisitaikymą, o ne piktus ketinimus ar apgaulingą elgesį,“ - dalinasi prof. dr. I. Bošković. Vienas skaudžiausių pavyzdžių: melagingai neigiama seksualinė prievarta, kai aukos nutyli apie patirtą smurtą. Tai – ne tik asmeninė drama, bet ir pavojus visai visuomenei, kai nusikaltėliai lieka nebaudžiami.
Prof. dr. I. Bošković kartu su kolegomis kuria naujus vertinimo įrankius, kurie padėtų atpažinti ne tik apsimetinėjimą, bet ir slėpimą – dažnai nematomą, bet reikšmingą aspektą teisės psichologijoje. Vienas tokių – drauge su prof. dr. Harald Merckelbach sukurtas GIBSO (The General Inventory of Symptoms, Behaviours, and Opinion) metodas - Bendras simptomų, elgesio ir nuomonių sąrašas. GIBSO jau išverstas į penkias kalbas. Mokslininkė viliasi teigiamų permainų tarptautiniu mastu.
„Vertinant slėpimą, labai svarbu atsižvelgti į kontekstą – kultūrą, santykius, psichologinę savijautą, socialinį spaudimą. Kartais slėpimas yra apsauga, o ne apgaulė.“
Būtent todėl, anot prof. dr. I. Bošković svarbu ne tik fiksuoti reiškinį, bet ir gilintis į jo priežastis. „Per pastarąjį dešimtmetį jau matome pažangą, – sako ji. – Duomenų validumas tampa svarbiu klausimu ne tik tyrimuose, bet ir teismo ekspertizėse. Mokome studentus jau nuo pirmų dienų – duomenų kokybė yra visko pagrindas.“
Anot mokslininkės, viena didžiausių ateities užduočių – atpažinti ne tik tai, kai žmogus simuliuoja, bet ir kai jis slepia – subtiliai, dažnai net nesąmoningai. Ir čia svarbus platesnis, kompleksinis požiūris: „Atsakymų šališkumas – tai ne tik simuliacija. Jis gali reikštis įvairiomis formomis, tarp jų ir nutylėjimu. Tikiuosi, kad ateityje šis niuansų pilnas spektras bus labiau pripažintas visoje teisės psichologijos srityje.“
Mokslininkė ragina kolegas – teismo psichologus ir ekspertus – neužsimerkti prieš subtilias atsakymų iškraipymo formas. Jos tikslas: kad mūsų teisinės sistemos sprendimai būtų paremti tikslia, visapuse informacija, o ne nutylėjimais.