Lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitetas (MRU) subūrė socialinių paslaugų organizacijų vadovus, jų pavaduotojus ir kitus vadovaujančias pareigas užimančius darbuotojus svarbiam tikslui – kartu kurti socialinių organizacijų ateitį.
Nacionalinė mokslinė–praktinė konferencija „Geroji vadovavimo praktika socialinėje srityje: mokslinės kryptys ir inovatyvūs sprendimai“ kvietė diskutuoti apie šiuolaikinio vadovavimo iššūkius, vadybos procesus, inovatyvius sprendimus ir ko reikia kuriant pokyčius socialinių paslaugų organizacijose. Konferencija taip pat skatino kalbėtis apie vadovavimą, kuris įkvepia, įgalina ir kuria vertę – darbuotojams, socialinių paslaugų gavėjams ir visai visuomenei.
Renginį atidarė Šiaulių miesto savivaldybės globos namų dienos centro Goda „Spalvų muzikos orkestras“, atlikęs nuotaikingus kūrinius, o sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams tarė MRU lektorė, Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos (SSGĮVA) pirmininkė, Anykščių socialinės globos namų direktorė ir renginio iniciatorė dr. Jolita Gečienė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė prof. dr. Odeta Merfeldaitė bei kviestiniai svečiai – LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė ir LR sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Renginio iniciatorė dr. Jolita Gečienė dėkojo visiems susirinkusiems, tęstinėje konferencijoje dalyvaujantiems ne pirmą kartą ir nuotaiką kūrusiam „Spalvų muzikos orkestrui“. Ji akcentavo, kad šis orkestras groja ne iš natų, o naudodamas spalvų metodiką, kas primena darbą socialinėse organizacijose. Pasak jos „socialinėse organizacijose kasdienis darbas neturi natų, o kiekvieną dieną atėję į darbą turime rasti tas spalvas, su kuriomis galime įveikti iššūkius, sunkumus, atsakyti į klausimus, kurių kartais yra daugiau negu atsakymų. Vadovai turi priimti sprendimus, kuriems kartais nėra teorijos, nėra kažkokio modelio. Turime tai kasdienybėje“.
MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė prof. dr. Odeta Merfeldaitė renginio atidarymo metu akcentavo, kad visus konferencijos dalyvius vienija bendras tikslas, bendra idėja, o tai įrodo konferencijos didžiulę vertę. Tai yra tęstinis projektas, atliepiantis dabartinius iššūkius.
„Praėjusiais metais mes daug dėmesio skyrėme lyderystei, taip pat vadovavimo iššūkiams. Smagu, kad šių metų konferencija atsisuka į mus, kaip vadovus. O kaip mums sekasi, kaip vadovams, kur mums, kaip vadovams, kyla didžiausi iššūkiai. Viskas apie žmogų“, – teigė konferencijos bendraautorė prof. dr. Odeta Merfeldaitė.
Viceministrė Deimantė Bukeikaitė kalbėjo, kad viso gyvenimo ir viso profesinio gyvenimo kelio pastanga yra atpažinti, tai kas yra tas gerasis vadovavimas. Kokiu vadovu noriu ir galiu būti, o kokiu turėčiau būti, ko iš manęs tikisi mano kolegos, bendradarbiai, žmonės, kuriems reikalingos paslaugos ir dėl kurių kiekvieną dieną yra dedamos didelės pastangos. Ši konferencijos programa yra turtinga įvairiais pranešimais, kurie tam tikra prasme, yra ženklai, profesinio kelio dalyje, ar net stotelės, kur dalyviai apmąsto tai, ką išgirs, atpažins ką yra patyrę.
„Tikiu, kad atpažinti savo profesiniame kelyje, vadovo profesiniame kelyje, kas yra tas geras vadovavimas, kaip reikia vadovauti, ką jau turiu, ko dar man trūksta, ką gali man duoti kiti mano kolegos, vadovai, yra be galo svarbu“, – pasakojo ji.
Viceministras Daniel Naumovo, kreipdamasis į susirinkusius teigė, kad „mokslas suteikia žinias, inovacijos, technologijos suteikia galimybes, bet tik vadovas ir geras lyderis gali pakeisti tas galimybes realiais sprendimais žmonėms. Jūs esate tie žmonės, kurie geba padaryti iš šito produkto, kuris nebus tik teisės aktas, dokumentas, trumpalaikė pagalba“.
Diskusijų lauke – geroji vadovavimo praktika ir tai, kaip įveikti dabartinius iššūkius
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti socialinės srities mokslininkų, psichologų, psichoterapeutų, supervizorių, koučingo ir kitų specialistų įžvalgas apie šiuolaikinio vadovavimo iššūkius ir taikomą gerąją praktiką.
Šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas vadovui kaip žmogui – jo emociniam atsparumui, vidinėms įtampoms, su kuriomis jis susiduria, santykiui su komanda ir gebėjimui išlikti stipriam nuolatinių iššūkių aplinkoje. Buvo analizuojami ne tik šiuolaikiniai socialinių paslaugų organizacijų vadybos procesai, jų transformacijos kryptys ir mokslo, inovacijų bei praktikos sąveika, tačiau šį kartą žvilgsnis krypo ir į tai, kas dažnai lieka už organizacinių procesų, strategijų bei veiklos rodiklių: patį vadovą, jo emocinę savijautą, asmeninę atsakomybę ir žmogiškąją patirtį.
„Kuriant šitą konferenciją, pirmiausia, mes galvojame apie žmogų. Nes kartais mes pamištame, būdami vadovai, kad dar esame žmonės“, – pasakojo konferencijos iniciatorė dr. Jolita Gečienė.
Socialinių paslaugų organizacijų vadovų kasdienybėje gausu situacijų, reikalaujančių ne tik profesinių žinių, tačiau ir vadybinių gebėjimų. Tenka priimti sudėtingus sprendimus, spręsti konfliktus, atliepti darbuotojų ir paslaugų gavėjų poreikius, reaguoti į sisteminius pokyčius ir kartu užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą.
Nuolatinė atsakomybė už kitus gali tapti nematomu emociniu krūviu. Iš vadovo tikimasi tvirtumo, gebėjimo rasti sprendimus, motyvuoti komandą ir išlaikyti kryptį, todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kaip vadovas gali palaikyti savo darbuotojus, bet ir apie tai, kas palaiko patį vadovą.
Kaip atpažinti artėjantį išsekimą? Kaip suprasti savo emocijas ir lūkesčius? Kaip išlaikyti profesines ribas, neperimti visos komandos naštos ir kartu išlikti empatiškam? Kaip kurti tokią vadovavimo kultūrą, kurioje rūpinimasis žmonėmis prasideda nuo pagarbos tiek kitiems, tiek sau? Šios temos tapo vienu svarbiausių konferencijos akcentų.
Nuo emocinės naštos iki sąmoningos lyderystės
Konferencijos pranešimų programa aprėpė įvairius vadovavimo aspektus – nuo emocinės sveikatos ir perfekcionizmo iki organizacinių aklųjų zonų, komandos įgalinimo bei žmogaus teisių.
Apie socialinių paslaugų organizacijų vadovo emocinę naštą ir tvarios lyderystės ribas kalbėjo MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Viešosios politikos ir valdymo instituto profesorė, psichoterapeutė dr. Aistė Dromantaitė. Ji skaitė pranešimą „Kas (pa)laiko tuos, kurie (pa)laiko kitus? Socialinių paslaugų organizacijų vadovo emocinė našta ir tvarios lyderystės ribos“ ir kvietė pažvelgti į vadovavimo kainą ir sąlygas, būtinas ilgalaikiam, tvariam lyderystės procesui.
Psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas renginio metu kalbėjo apie nematomą išsekimą ir sąmoningą vadovavimą. Ši tema priminė, kad gebėjimas laiku pastebėti nuovargio ženklus ir suprasti savo galimybių ribas yra svarbi atsakingo vadovavimo dalis.
Patyriminio mokymo fasilitatorė, organizacijų vystymo konsultantė, lektorė ir supervizorė Monika Jakniūnė nagrinėjo perfekcionizmo temą, padėdama permąstyti, kaip aukšti reikalavimai sau ir aplinkiniams veikia vadovo sprendimus, santykius ir kasdienį darbą.
Apie gebėjimą pastebėti tai, kas vadovaujant lieka nepastebėta, kalbėjo MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas, supervizorius dr. Justinas Sadauskas. Jis kvietė giliau pažvelgti į vadovo savirefleksijos ir kitų žmonių grįžtamojo ryšio svarbą.
Emocijos, komanda ir atsakomybės ribos
Antrojoje konferencijos dalyje dėmesys krypo į praktinius klausimus: kaip suprasti savo emocijas, stiprinti santykį su komanda ir įgalinti darbuotojus neprisiimant atsakomybės už viską pačiam.
Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Europos psichoterapijos asociacijos garbės narys, profesorius Eugenijus Laurinaitis skaitė pranešimą „Vadovo emocijos ir jausmai – ką su jais daryti?“. Ši tema buvo aktuali kiekvienam, kuriam tenka priimti sprendimus įtampos sąlygomis ir kartu išlaikyti konstruktyvų santykį su aplinkiniais. Emocijų atpažinimas ir supratimas gali padėti geriau suvokti savo reakcijas, aiškiau komunikuoti ir sąmoningiau pasirinkti elgesį sudėtingose situacijose.
Apie lyderystės poveikį komandai ir vadovo vidinį krūvį kalbėjo Šilutės socialinės globos namų direktorė, Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos narė Evelina Zdanevičienė. Ji atkreipė dėmesį į ryšį tarp vadovo asmeninės laikysenos ir komandos veikimo.
Sertifikuota Tarptautinės koučingo federacijos koučingo specialistė, geštalto psichoterapijos praktikė, mokymų trenerė ir MB „WE COACH“ vadovė Sonata Aaltonen nagrinėjo, kaip pereiti nuo nuolatinio kitų gelbėjimo prie jų įgalinimo. Ji taip pat kėlė klausimus apie atsakomybės pasidalijimą, profesines ribas ir darbuotojų savarankiškumo stiprinimą.
Konferenciją papildė ir sisteminis požiūris į socialinių paslaugų organizacijų vadovų vaidmenį. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė renginio metu nagrinėjo vadovavimo aktualumą socialinių paslaugų sistemos pokyčių ir žmogaus teisių užtikrinimo kontekste.
Tikimasi, kad ši konferencija padės kurti tvaresnę, sąmoningesnę bei žmogui jautresnę lyderystę socialinių paslaugų srityje.
Renginį organizuoja MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas kartu su Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacija ir Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacija (LPSKA). Tai – jau II-asis tęstinis renginys, skirtas socialinių paslaugų srityje dirbantiems lyderiams.
