Prof. Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys. 

Lapkričio 3 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įvykę Kongreso vidurio kadencijos rinkimai reikšmingai pakeitė šalies politinę situaciją. Demokratai laimėjo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose – Atstovų rūmuose ir Senate, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas lieka Baltuosiuose rūmuose. 

Skirtingai nei Lietuvoje, kur Vyriausybės veikla priklauso nuo Seimo pasitikėjimo, JAV prezidentas renkamas atskirai nuo Kongreso. Todėl demokratų pergalė nereiškia prezidento pasikeitimo, tačiau gali apriboti jo galimybes įgyvendinti politinius sprendimus. 

Ką šie pokyčiai reiškia JAV užsienio politikai, NATO, Ukrainai ir Lietuvos saugumui? 

Kodėl šie rinkimai buvo svarbūs? 

JAV prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai, Atstovų rūmų nariai – kas dvejus metus, o senatoriai – šešeriems metams. Kas dvejus metus perrenkama maždaug trečdalis Senato narių. 

Vidurio kadencijos rinkimai (angl. midterm elections) vyksta prezidento kadencijos viduryje. Nors pats prezidentas juose nedalyvauja, rezultatai dažnai vertinami kaip visuomenės pasitikėjimo jo vykdoma politika rodiklis. 

Istoriškai prezidento partija tokiuose rinkimuose dažniausiai praranda dalį vietų Kongrese. Šiemet demokratų pergalę galėjo lemti augančios pragyvenimo išlaidos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prezidento nepopuliarumas ir besikeičiantis jaunesnių bei lotynų amerikiečių rinkėjų palaikymas. 

Svarbu ir tai, kad, nepaisant nuogąstavimų dėl galimų trikdžių, rinkimai vyko sklandžiai. Tai parodė JAV demokratinių institucijų gebėjimą užtikrinti rinkimų procesą. 

Ką gali pakeisti demokratų kontroliuojamas Kongresas? 

Vienas svarbiausių Kongreso įgaliojimų – federalinio biudžeto kontrolė. Kongresas sprendžia, kam ir kiek valstybės lėšų gali būti skiriama, todėl demokratams įgijus daugumą D. Trumpui bus sudėtingiau įgyvendinti savo finansinius ir politinius prioritetus. 

Tai ypač svarbu Ukrainai. Demokratų kontroliuojamas Kongresas galės aktyviau siekti, kad parama Ukrainai būtų įtraukta į svarbius finansavimo įstatymus, ir prižiūrėti, kaip prezidento administracija panaudoja jau patvirtintas lėšas. 

Kongresas taip pat turi teisę prižiūrėti vykdomosios valdžios veiklą. Jo komitetai gali organizuoti klausymus, reikalauti dokumentų ir tirti prezidento administracijos sprendimus, susijusius su kariuomenės dislokavimu, tarptautine prekyba ar santykiais su Rusija. 

Senatas gali patvirtinti arba atmesti prezidento siūlomas kandidatūras į svarbias valstybės pareigas, įskaitant ambasadorius, gynybos pareigūnus ir federalinius teisėjus. 

Atstovų rūmai taip pat gali inicijuoti prezidento apkaltą, tačiau jam pašalinti iš pareigų reikėtų dviejų trečdalių Senato balsų. Tokios daugumos demokratai neturi. 

Ką tai reiškia NATO ir tarptautiniam saugumui? 

Kongresas jau anksčiau priėmė priemonių, ribojančių vienašališkus prezidento sprendimus saugumo srityje. 

Pavyzdžiui, 2023 m. priimtos įstatymo nuostatos numato, kad prezidentas negali vienašališkai nuspręsti dėl JAV pasitraukimo iš NATO. Tam būtinas dviejų trečdalių Senato pritarimas arba atitinkamas Kongreso įstatymas. 

Taip pat nustatyti apribojimai, susiję su JAV karinių pajėgų skaičiaus mažinimu Europoje. Šios priemonės padeda užtikrinti, kad JAV saugumo įsipareigojimai sąjungininkams nepriklausytų vien nuo prezidento politinės valios. 

Tikėtina, kad demokratų kontroliuojamas Kongresas aktyviau gins NATO įsipareigojimus, JAV karinį buvimą Europoje ir paramą Ukrainai. 

Rinkimų rezultatai taip pat gali sustiprinti abiejų partijų bendradarbiavimą Rusijos atžvilgiu. Maskvai siekiant pasinaudoti JAV politiniu susiskaldymu, stipresnė Kongreso kontrolė gali apsunkinti tokius siekius. 

Artimųjų Rytų politikoje demokratų pergalė gali reikšti didesnį spaudimą Izraeliui dėl karo veiksmų nutraukimo ir griežtesnę JAV karinės pagalbos priežiūrą. 

Kodėl Kongresas negali visiškai apriboti prezidento? 

Nors demokratų pergalė pakeitė politinių galių pusiausvyrą, Kongresas negalės kontroliuoti visų prezidento sprendimų. 

Pagal JAV Konstituciją prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir turi plačius įgaliojimus užsienio politikos bei nacionalinio saugumo srityse.

D. Trumpas ir toliau galės priimti vykdomuosius įsakus (prezidento nurodymus federalinėms institucijoms), tam tikromis aplinkybėmis nurodyti imtis karinių veiksmų, taikyti muitus ir daryti įtaką Kongreso patvirtintos pagalbos teikimui.

Be to, prezidentas turi veto teisę – gali atsisakyti pasirašyti Kongreso priimtą įstatymą. Norint įveikti veto, reikia dviejų trečdalių balsų daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. 

Taigi JAV susidarys vadinamoji padalytos valdžios (angl. divided government) situacija, kai prezidentas priklauso vienai partijai, o Kongreso daugumą kontroliuoja kita. Tai gali paskatinti kompromisus, tačiau kartu padidinti politinių konfliktų tikimybę. 

Ar D. Trumpas gali tapti mažiau nuspėjamas? 

Vienas svarbiausių klausimų po rinkimų – kaip į pasikeitusią politinę situaciją reaguos pats prezidentas. D. Trumpas eina antrąją kadenciją ir pagal JAV Konstituciją nebegali būti išrinktas trečiajai. Todėl jo sprendimams gali turėti mažiau įtakos rinkėjų nuomonė ir būsimi prezidento rinkimai.

Galimi du scenarijai. 

Pirmuoju atveju respublikonai, besirengiantys 2028 m. prezidento rinkimams, gali pradėti labiau atsiriboti nuo nepopuliarių D. Trumpo sprendimų ir taip riboti jo politinę įtaką. 

Antruoju atveju prezidentas, susidūręs su stipresne opozicija vidaus politikoje, gali daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kur jo įgaliojimai platesni. 

Atsižvelgiant į ankstesnius D. Trumpo sprendimus, jo polinkį naudoti muitus ir politinį spaudimą tiek prieš konkurentus, tiek prieš sąjungininkus, neatmestina, kad JAV užsienio politika gali tapti dar mažiau nuspėjama. 

Todėl pasaulis neturėtų tikėtis paprasto sugrįžimo prie JAV užsienio politikos, vyravusios iki D. Trumpo prezidentavimo. 

Ką JAV rinkimų rezultatai reiškia Lietuvai? 

Lietuvai demokratų pergalė Kongrese iš esmės yra palanki žinia, tačiau ji negarantuoja visiško JAV užsienio politikos stabilumo. 

Tikėtina, kad naujasis Kongresas aktyviau gins NATO įsipareigojimus, sieks išsaugoti JAV karinį buvimą Europoje ir palaikys tolesnę paramą Ukrainai. Lietuvai, esančiai rytiniame NATO pasienyje ir tiesiogiai susiduriančiai su Rusijos keliama grėsme, tai ypač svarbu. 

Vis dėlto Kongreso parama negali visiškai pakeisti prezidento vaidmens užtikrinant JAV saugumo įsipareigojimus. Jeigu D. Trumpas nuspręstų sieti saugumo garantijas su prekybos klausimais ar papildomais finansiniais reikalavimais, Kongresas ne visada galėtų tokius sprendimus sustabdyti. 

Todėl Lietuvai svarbu stiprinti ryšius ne tik su JAV prezidento administracija, bet ir su Kongreso nariais, abiejų partijų atstovais bei kitomis JAV politinėmis institucijomis. 

Ne mažiau reikšmingos ir pačios Lietuvos investicijos į gynybą bei Europos karinių pajėgumų stiprinimą. Jos padeda parodyti JAV partneriams, kad Baltijos valstybių saugumas yra bendras transatlantinis interesas. 

Artimiausi mėnesiai parodys JAV politikos kryptį 

Naujai išrinkti Kongreso nariai pareigas pradės eiti 2027 m. sausio 3 d. Iki tol D. Trumpas ir toliau dirbs su dabartinės sudėties Kongresu. 

Naujajam Kongresui pradėjus darbą paaiškės, ar pasikeitusi politinių galių pusiausvyra paskatins nuoseklesnę JAV užsienio politiką, ar taps dar vienu politinio nestabilumo šaltiniu. 

Lietuva turėtų būti pasirengusi abiem scenarijams – stiprinti bendradarbiavimą su JAV institucijomis, investuoti į savo saugumą ir siekti, kad transatlantiniai įsipareigojimai išliktų tvirti nepriklausomai nuo politinių pokyčių Vašingtone.