Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkas dr. Ahsanas Waqaras sulaukė dvigubo tarptautinio pripažinimo – tyrėjas dar kartą pateko tarp 2 proc. labiausiai cituojamų pasaulio mokslininkų, o tarptautiniame „Top 1000 Scholar“ reitinge savo tyrimų srityje užėmė 6-ąją vietą pasaulyje ir 1-ąją Lietuvoje. Mokslininko pasiekimus papildo ir reikšmingas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) įvertinimas – jo vadovaujamam projektui, kuriuo siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą išmanesniam viešųjų pastatų valdymui, skirtas daugiau nei 270 tūkst. eurų finansavimas.
MRU Žmogaus, aplinkos ir technologijų (HET) sistemų centre dirbantis dr. A. Waqaras yra tarptautiniu mastu pripažintas statybos valdymo ir inžinerijos mokslininkas. Jo moksliniai tyrimai apima skaitmeninę infrastruktūrą, rizikos analizę, dirbtiniu intelektu grindžiamą sprendimų priėmimą, skaitmeninių dvynių technologijas ir tvarios statybos sprendimus.
Dirbtinis intelektas padės numatyti pastatų gedimus dar prieš jiems įvykstant
Įsivaizduokime mokyklą ar ligoninę, kurios valdymo sistema gali iš anksto įspėti apie gresiantį ventiliacijos įrangos gedimą, neefektyvų energijos vartojimą ar blogėjančias patalpų aplinkos sąlygas. Užuot reagavę tik į jau įvykusius sutrikimus, pastatų valdytojai galėtų laiku imtis prevencinių veiksmų, išvengti brangiai kainuojančių remontų ir užtikrinti nepertraukiamą viešųjų paslaugų teikimą.
Būtent tokį sprendimą siekiama sukurti dr. A. Waqaro vadovaujamame projekte „Paaiškinamuoju dirbtiniu intelektu pagrįsta operacinio skaitmeninio dvynio architektūra patikimumu grįstam infrastruktūros veikimo užtikrinimui Lietuvos viešuosiuose pastatuose“.
Projektas finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamą poveikio priemonę „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“. Dvejų metų trukmės projektas pradėtas įgyvendinti 2026 m. rugsėjį.
Tyrimo pagrindas – vadinamojo operacinio skaitmeninio dvynio kūrimas. Tai virtualus realaus pastato modelis, nuolat atnaujinamas duomenimis apie jo inžinerinių sistemų veikimą. Dirbtinis intelektas analizuos šiuos duomenis, atpažins neįprastus veikimo požymius, prognozuos galimus gedimus ir padės nustatyti jų priežastis.
Tačiau svarbiausia projekto inovacija – ne vien gebėjimas prognozuoti problemas, bet ir jas paaiškinti. Skirtingai nei įprastos dirbtinio intelekto sistemos, kurios gali pateikti įspėjimą neatskleisdamos jo priežasčių, kuriama technologija turėtų padėti suprasti, kodėl konkretus įrenginys gali sugesti ar kodėl pastatas sunaudoja daugiau energijos nei įprastai.
„Viešieji pastatai kasdien tarnauja žmonėms, tačiau už jų priežiūrą atsakingiems specialistams dažnai tenka priimti sprendimus turint nepakankamai informacijos. Noriu kurti įrankius, kurie padėtų jiems priimti geriau pagrįstus sprendimus dar prieš atsirandant problemoms. Manau, kad tai svarbu tiek mūsų centro komandai, tiek visuomenei. Paversti pastatą iš tiesų išmaniu – pirmasis žingsnis išmaniųjų miestų link. Tačiau to neįmanoma tinkamai įgyvendinti susitelkiant vien į technologijas: išmanusis pastatas pirmiausia turi tarnauti žmonėms, kurie jį valdo ir juo naudojasi“, – sako dr. A. Waqaras.
Nauda visuomenei – nuo mažesnių išlaidų iki patikimesnių viešųjų paslaugų
Mokslininkų kuriama technologija galėtų prisidėti prie kelių Lietuvai aktualių iššūkių sprendimo: efektyvesnio viešųjų finansų naudojimo, energijos vartojimo mažinimo, klimato kaitos tikslų įgyvendinimo ir viešųjų paslaugų patikimumo didinimo.
Šiuo metu daugelio pastatų priežiūra vis dar grindžiama reagavimu į jau įvykusius gedimus. Taikant prognozuojamosios priežiūros principus, būtų galima anksčiau nustatyti įrangos veikimo sutrikimus, sumažinti avarinių remontų poreikį ir pailginti pastatų inžinerinių sistemų eksploatavimo laiką.
Be to, realiuoju laiku analizuojant šildymo, vėdinimo ir kitų sistemų veikimą, atsirastų galimybių mažinti energijos švaistymą. Tai ypač aktualu viešajam sektoriui, kuriame pastatų išlaikymo išlaidos tenka valstybės ir savivaldybių biudžetams.
Ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas. Patikimiau veikianti infrastruktūra reikštų mažesnę netikėtų veiklos sutrikimų riziką mokyklose, ligoninėse ir kitose viešosiose įstaigose, kurių paslaugomis kasdien naudojasi gyventojai.
Nors projektas orientuotas į viešuosius pastatus, jo rezultatai ateityje galėtų būti pritaikomi ir kitose kritinės infrastruktūros srityse – energetikoje, centralizuoto šildymo sistemose, transporte, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, pramonėje bei sveikatos priežiūros įstaigose.
Projektas taip pat reikšmingas mokslo pažangai. Juo siekiama tobulinti paaiškinamojo dirbtinio intelekto taikymą nuolat kintantiems realaus laiko duomenims, sujungiant duomenų mokslą, patikimumo inžineriją ir pastatų fiziką. Tyrimo metu numatoma sukurti duomenų rinkinį ir technologijos vertinimo sistemą, kuriais galėtų naudotis ir kitų šalių išmaniosios infrastruktūros tyrėjai.
Naujos galimybės MRU mokslui ir studijoms
Šis projektas žymi svarbų žingsnį stiprinant MRU tarpdisciplininius tyrimus ir plečiant universiteto kompetencijas technologijų mokslų srityje.
Nors MRU tradiciškai stiprus socialinių mokslų srityje, technologijų ir inžinerijos tyrimų plėtra leidžia ieškoti naujų būdų spręsti visuomenei aktualias problemas, derinant technologines inovacijas su žmogaus poreikiais, viešuoju valdymu ir tvarumu.
„Dr. A. Waqaro pasiekimas yra itin svarbus mūsų centrui, nes jis priartina mūsų mokslinius tyrimus prie Lietuvos visuomenės poreikių ir žymi perspektyvios tyrimų krypties pradžią. Ji leis dar aktyviau prisidėti prie šalies skaitmeninės ir žaliosios transformacijos“, – teigia MRU Žmogaus, aplinkos ir technologijų sistemų centro vadovas dr. Sergio Jofre.
Projekte dalyvaus Lietuvos ir užsienio mokslininkai, taip pat MRU Sūduvos akademijos Marijampolėje studentai. Tikimasi, kad kuriami technologiniai sprendimai ateityje bus pritaikyti ir MRU pastatuose, taip suteikiant universitetui galimybę ne tik vykdyti pažangius tyrimus, bet ir praktiškai naudotis jų rezultatais.
Ilgalaikėje perspektyvoje tokie tyrimai stiprina universiteto galimybes plėtoti informatikos ir informatikos inžinerijos kompetencijas bei kurti inovacijas išmaniojo viešojo valdymo („GovTech“), teisės technologijų („LawTech“), švietimo technologijų („EduTech“), finansų technologijų ir sveikatos technologijų srityse.
MRU mokslininkas – tarp pasaulio tyrėjų lyderių
Dr. A. Waqaro vadovaujamam projektui skirtas finansavimas papildo jo tarptautinių mokslinių pasiekimų sąrašą. Mokslininkas dar kartą įtrauktas į 2025–2026 m. pasaulio 2 proc. labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą (World's Top 2% Scientists).
Šis įvertinimas atspindi mokslininko darbų matomumą ir įtaką tarptautinei akademinei bendruomenei. Mokslinių publikacijų citavimas yra vienas iš rodiklių, leidžiančių vertinti, kaip plačiai kitų tyrėjų darbuose naudojami konkretaus mokslininko tyrimų rezultatai.
Dar vienas reikšmingas pasiekimas – „Top 1000 Scholar“ reitinge dr. A. Waqaras savo mokslinių tyrimų srityje užima 6-ąją vietą pasaulyje ir 1-ąją Lietuvoje.
Šie įvertinimai liudija ne tik individualų mokslininko pripažinimą, bet ir MRU mokslinių tyrimų tarptautiškumą bei potencialą prisidėti prie pasauliniu mastu aktualių technologinių sprendimų kūrimo.
Naujasis LMT finansuojamas projektas suteiks galimybę šį mokslinį potencialą nukreipti į konkrečius Lietuvos visuomenės poreikius – kurti saugesnius, efektyvesnius ir tvaresnius viešuosius pastatus, kuriuose pažangios technologijos padėtų užtikrinti geresnes sąlygas žmonėms.