2026 m. gruodžio 3 d. 11 val. Svajūnė Ungurytė-Ragauskienė (Viešosios politikos ir valdymo institutas) gins vadybos mokslo krypties (S 003) daktaro disertaciją „Administracinių gebėjimų raiška nacionalinio saugumo kontekste“. Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.

Mokslinis vadovas:
doc. dr. Mantas Bileišis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).

Gynimo taryba:
Pirmininkas –prof. dr. Andrius Stasiukynas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Nariai:
prof. dr. Krzysztof Krukowski (Varmijos Mozūrų universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Ligita Šimanskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
doc. dr. Aušra Šukvietienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Skaidrė Žičkienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).

Nacionalinio saugumo institucijų gebėjimas veiksmingai reaguoti į kintančią aplinką ir prisitaikyti prie naujų grėsmių siejasi su jų administracinių gebėjimų praktiniu realizavimu, tačiau mokslinėje literatūroje šie gebėjimai dažnai analizuojami fragmentiškai. Disertacijoje siekiama konceptualizuoti administracinių gebėjimų raišką nacionalinio saugumo kontekste ir atskleisti ją paaiškinančius priežastinius mechanizmus. Administraciniai gebėjimai analizuojami makro, mezo ir mikro lygmenimis, klasifikuojant penkis mezo lygmens administracinius gebėjimus – koordinavimo, analitinius, reguliacinius, operacinius ir išteklių valdymo – bei tris mikro lygmens gebėjimų tipus – rutininius, dinaminius ir inovacinius. Jų sąveikai analizuoti pasiūlytas dvimatis administracinių gebėjimų raiškos laukas, o raišką aiškinančiai analizei taikoma priežastinių mechanizmų logika, išskiriant išorės spaudimo ir vidinės adaptacijos mechanizmus. Empirinis tyrimas, grindžiamas kritinio realizmo prieiga, dokumentų analize ir ekspertiniais interviu, atliktas analizuojant Lietuvos kariuomenės ir Kalėjimų tarnybos atvejus. Tyrimas atskleidė skirtingą institucijų administracinių gebėjimų raišką: Kariuomenėje labiau išryškėjo koordinavimo ir operaciniai gebėjimai bei dinaminis ir kai kuriose srityse inovacinis jų pobūdis, o Kalėjimų tarnyboje – reguliaciniai ir išteklių valdymo gebėjimai bei rutinine ir procedūrine veikla grindžiamas veikimas. Nustatyta, kad šiuos skirtumus padeda paaiškinti vidinės adaptacijos mechanizmai: Kariuomenėje dažniau išryškėjo integracija, o Kalėjimų tarnyboje – formalizacija ir fragmentacija. Disertacijoje pasiūlytas modelis sudaro prielaidas tolesniems administracinių gebėjimų tyrimams skirtinguose instituciniuose kontekstuose.

Susipažinti su disertacija: Disertacija