Prof. Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys
Artėjant lapkričio 3 d. vyksiantiems JAV kadencijos vidurio rinkimams, politinė padėtis atrodo palanki demokratams. Tačiau tikrovė sudėtingesnė, nei rodo dauguma prognozių. Ar demokratai sugebės pasinaudoti prezidento Donaldo Trumpo nepopuliarumu ir ką rinkimų rezultatai reikštų Lietuvai?
Demokratų pergalės galimybės
Naujausios „Quinnipiac“ apklausos duomenimis, prezidento Donaldo Trumpo populiarumas siekia vos 33 proc. – mažiau nei George'o W. Busho prieš 2006 m. kadencijos vidurio rinkimus, kai respublikonai prarado abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Tarp nepriklausomų rinkėjų D. Trumpą palaiko tik 22 proc. Nuo vasario mėnesį prasidėjusio karo su Iranu išaugo degalų kainos, o prezidento veiksmams sprendžiant pragyvenimo išlaidų problemas pritaria vos 23 proc. amerikiečių.
Demokratai bendrose Kongreso rinkimų apklausose pirmauja 11 procentinių punktų – 49 proc. prieš 38 proc. Be to, 73 proc. demokratų šiuos rinkimus laiko svarbesniais nei ankstesnius kadencijos vidurio rinkimus, palyginti su 52 proc. respublikonų.
Demokratams palankus ir rinkimų žemėlapis. Respublikonai Atstovų Rūmuose turi nedidelę daugumą – 220 vietų prieš 215, todėl demokratams pakaktų laimėti trimis vietomis daugiau, nei turi dabar. Senate iš 35 perrinkimui tenkančių vietų 22 priklauso respublikonams. Net tradiciškai respublikoniškos valstijos, tokios kaip Kanzasas, Ajova ir Teksasas, gali tapti konkurencingos.
Demokratų partijos įvaizdžio problema
Vis dėlto D. Trumpo nepopuliarumas negarantuoja demokratų pergalės. Nors 58 proc. amerikiečių nepalankiai vertina Respublikonų partiją, Demokratų partijos vertinimas dar prastesnis – 59 proc. neigiamų nuomonių. Tik 48 proc. demokratų rinkėjų palankiai vertina savo partijos atstovus Kongrese, palyginti su 62 proc. respublikonų.
2024 m. rinkimuose respublikonai pirmą kartą nuo balsavusiųjų apklausų pradžios pagal partinę tapatybę aplenkė demokratus. Pastarieji prarado dalį ispanakalbių, jaunesnių vyrų ir darbininkų klasės rinkėjų paramos.
Nuo 2016 m. pagrindinė demokratų politinė žinutė buvo pasipriešinimas D. Trumpui. Ši strategija pasiteisino 2018 ir 2020 m., tačiau nepadėjo 2016 ir 2024 m. Šiandien daugiau nei trys ketvirtadaliai demokratų rinkėjų savo balsavimą apibūdina kaip pasipriešinimą prezidentui. Tačiau vien tokios motyvacijos gali nepakakti.
Vertinant galimus rinkimų rezultatus, išskirtini keturi scenarijai. „Mėlynosios bangos“ atveju demokratai laimėtų apie 253 vietas Atstovų Rūmuose ir 53 vietas Senate, užsitikrindami aiškią daugumą. Pagal pagrindinį, „purpurinės balos“, scenarijų jų pergalė būtų gerokai kuklesnė – maždaug 225 vietos Atstovų Rūmuose ir 51 vieta Senate. Trečiasis scenarijus numato atkaklų respublikonų pasipriešinimą – jie nedidele persvara išlaikytų Atstovų Rūmų kontrolę, o kova dėl Senato liktų nenuspėjama. Galiausiai „raudonosios jūros“ scenarijus reikštų demokratų nesėkmę, kai dėl neigiamo partijos įvaizdžio jiems nepavyktų perimti Atstovų Rūmų kontrolės.
Vien struktūrinės aplinkybės leistų demokratams tikėtis apie 248 vietų Atstovų Rūmuose, tačiau neigiamas partijos įvaizdis šią prognozę sumažina iki maždaug 225. Mano vertinimu, demokratų tikimybė laimėti Atstovų Rūmus siekia 55–62 proc., o Senatą – 50–55 proc.
Trys veiksniai, galintys pakeisti rinkimų rezultatus
Pirma, nepopuliarus prezidentas nebūtinai reiškia nepopuliarius respublikonų kandidatus. Jų rinkėjai išlieka lojalūs savo atstovams Kongrese, o dauguma rinkimų apygardų yra saugios vienai partijai. D. Trumpo nepopuliarumas didžiausią įtaką gali turėti 30–40 konkurencingų apygardų ir keliose valstijose, kuriose vyksta įtempta kova dėl Senato vietų.
Antra, apklausos gali klysti. 2016, 2020 ir 2024 m. jos nepakankamai įvertino D. Trumpo palaikymą. Jei ši tendencija pasikartotų, dabartinis demokratų pranašumas galėtų išnykti.
Trečia, lemiamą vaidmenį gali atlikti ispanakalbiai rinkėjai. 2024 m. jie pastebimai pasislinko respublikonų link. Ar šie rinkėjai sugrįš pas demokratus, liks ištikimi respublikonams, ar apskritai nedalyvaus rinkimuose, gali nulemti rezultatus konkurencingose Teksaso, Arizonos, Kalifornijos ir Nevados apygardose.
Ką rinkimų rezultatai reikštų Lietuvai?
Lietuvai svarbiausias klausimas – ar pasikeitusi Kongreso sudėtis galėtų paveikti JAV politiką Ukrainos, NATO ir Rusijos atžvilgiu?
Atsakymas – mažiau, nei būtų galima tikėtis. JAV užsienio politikoje pagrindinis vaidmuo ir toliau tenka prezidentui. Net demokratams perėmus vienų ar abiejų Kongreso rūmų kontrolę, D. Trumpas išlaikytų didelę įtaką sprendimams dėl santykių su Vladimiru Putinu, JAV įsipareigojimų NATO rytiniam flangui ir amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. Kongresas negali tiesiogiai derėtis su Maskva, o prezidento veto gali būti atmestas tik dviejų trečdalių balsų dauguma, kurios demokratai neturėtų.
Vis dėlto demokratų kontroliuojamas Kongresas galėtų tapti svarbia atsvara. Naudodamasis biudžeto formavimo įgaliojimais ir kasmetiniu gynybos įstatymu, jis galėtų skirti lėšų pagalbai Ukrainai bei riboti JAV pajėgų išvedimą iš Europos. Kongresas taip pat galėtų rengti klausymus, reikalauti dokumentų ir viešai kelti klausimus dėl galimų susitarimų su Rusija, sudaromų neįtraukiant sąjungininkų. Tokios priemonės padidintų vienašališkų sprendimų politinę kainą, tačiau visiškai nepanaikintų rizikos.
Lietuvai svarbiausia ruoštis neapibrėžtumui, o ne pasikliauti vienu rinkimų rezultatu. Demokratų pergalė galėtų apsunkinti staigų JAV atsitraukimą iš Baltijos regiono, tačiau visiškai jo neužkirstų. Todėl Lietuvos saugumo pagrindas ir toliau turėtų būti stipri nacionalinė gynyba, glaudus bendradarbiavimas su Europos partneriais ir JAV įsipareigojimai, įtvirtinti tiek Kongrese, tiek Baltuosiuose rūmuose.
Galiausiai šių rinkimų baigtį lems ne vien D. Trumpo nepopuliarumas. Esminis klausimas – ar demokratai sugebės įtikinti amerikiečius balsuoti už juos, o ne vien prieš dabartinį prezidentą. Nuo šio pasirinkimo priklausys ir Europos rytinio flango saugumo perspektyvos.