Universitetai šiandien susiduria su dvejopu iššūkiu: išsaugoti akademinę laisvę didėjant politiniam, finansiniam ir technologiniam spaudimui ir kartu aktyviau prisidėti prie ekonomikos, demokratijos bei visuomenės ateities kūrimo. Kaip suderinti šiuos tikslus – vienas svarbiausių spalio 14–16 d. Vilniuje vykstančio pasaulinio akademinės bendruomenės susitikimo klausimų.
Spalio 14 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) prasidėjo tris dienas Vilniuje vyksiantis pasaulinis „Didžiosios universitetų chartijos (angl. Magna Charta Universitatum) renginys, kurį MRU organizuoja kartu su „Didžiosios universitetų chartijos observatorija“ (angl. Magna Charta Observatory, MCO).
Šių metų tema „Anapus atsparumo: universitetai kaip aktyvūs, vertybėmis grindžiami veikėjai besikeičiančiame pasaulyje“ (angl. Beyond Resilience: Universities as Active Value-Driven Agents in a Changing World) kviečia svarstyti, kaip universitetams ne tik atsakyti į kylančius iššūkius, bet ir patiems prisidėti prie visuomenės ateities formavimo.
Baltijos regionas – nuo inovacijų iki europinės integracijos
Spalio 14 d. prieškonferencinėje programoje „Dėmesys Lietuvai ir regionui“ (angl. Focus on Lithuania and the Region) aptartas Lietuvos inovacijų potencialas, Baltijos šalių aukštojo mokslo raida ir Ukrainos universitetų vaidmuo rengiantis narystei Europos Sąjungoje.
Sveikindama tarptautinės akademinės bendruomenės atstovus, MRU rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė, prof. dr. Inga Žalėnienė Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės atkūrimo istoriją susiejo su akademinės laisvės svarba. Ji priminė, kad laisvę turi saugoti kiekviena karta – tas pats pasakytina ir apie akademinę laisvę.
„Universitetai turi padėti formuoti ateitį – nepriklausomais moksliniais tyrimais, atviromis diskusijomis ir ugdydami žmones, gebančius savarankiškai spręsti bei atsakingai veikti“, – pabrėžė prof. dr. I. Žalėnienė.
Šios mintys ypač prasmingos MRU, įkurtam 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Rektorė priminė ir Mykolo Römerio, kurio vardu pavadintas universitetas, veiklą. Vienas Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjų, jis tris kartus buvo renkamas universiteto rektoriumi Kaune, taip pat dirbo ad hoc teisėju Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme Hagoje. Jo palikimas liudija įsitikinimą, kad valdžią turi riboti teisė, o universitetams būtina laisvė vykdyti savo akademinę misiją. Šio palikimo tarptautinį pripažinimą simbolizuoja ir tai, kad 2026 m. kovo 11 d. Mykolo Römerio vardu pavadinta erdvė Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Liuksemburge.
Po rektorės sveikinimo į dalyvius kreipėsi MCO generalinis sekretorius David Lock. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras, MRU alumnas Edvinas Grikšas pristatė šalies inovacijų ekosistemą.
„Stipri universitetų, verslo ir valdžios institucijų partnerystė padeda žinias paversti inovacijomis, atveria galimybes talentams ir kuria konkurencingesnę ekonomiką“, – pabrėžė E. Grikšas.
Ministro pranešimą pratęsė D. Lock moderuojama Baltijos šalių universitetų vadovų diskusija. Joje dalyvavo MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, Latvijos rektorių tarybos pirmininkas, Daugpilio universiteto rektorius Arvīds Barševskis ir Talino universiteto rektorius Priit Reiska.
Latvijos ir Estijos rektoriai pristatė savo šalių aukštojo mokslo raidą, dėmesys taip pat buvo skirtas ir šiandienos iššūkiams – studentų pritraukimui demografinių pokyčių kontekste bei dirbtinio intelekto poveikiui moksliniams tyrimams ir dėstymo metodams.
Nuo Baltijos šalių aukštojo mokslo patirties pereita prie Ukrainos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje. Ukrainos švietimo viceministras Mykola Trofymenko ir Taraso Ševčenkos universiteto prorektorius Vadym Popko aptarė aukštojo mokslo vaidmenį šiame procese, pasiektą pažangą, atsiveriančias galimybes ir laukiančius iššūkius.
Antroje prieškonferencinės dienos dalyje pristatyta MCO veikla ir vykdomi tyrimai, aptarta, kaip universitetai atliepia visuomenės poreikius ir prisideda prie demokratijos stiprinimo. Dėmesio skirta ir studentų dalyvavimui priimant sprendimus bei atsakomybei ateities kartoms.
Spalio 15 d. – pagrindinė konferencija, spalio 16 d. – Didžiosios universitetų chartijos pasirašymas
Spalio 15 d. MRU vyks pagrindinė konferencija, kurioje tarptautiniai ekspertai nagrinės akademinės laisvės ir universitetų autonomijos iššūkius, politinį spaudimą aukštajam mokslui, saugumo klausimus ir dirbtinio intelekto poveikį. Dėmesys taip pat bus skiriamas studentų dalyvavimui, tarptautinėms universitetų partnerystėms ir aukštojo mokslo kokybei.
Spalio 16 d. Vilniaus universitete vyks iškilminga „Didžiosios universitetų chartijos 2020“ pasirašymo ceremonija. Dokumentą pasirašantys universitetai patvirtins savo įsipareigojimą akademinės laisvės, institucijų autonomijos ir atsakomybės visuomenei principams.
Ceremonijoje numatytas už gynybą ir kosmosą atsakingo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus pranešimas. Taip pat bus pasirašytas MCO ir Europos moterų rektorių asociacijos (EWORA) bendradarbiavimo memorandumas.
Renginio transliacijos: plenarines sesijas galima stebėti internetu:
MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės sveikinimas anglų kalba.
Nuotraukų galeriją rasite čia.