Spalio 14–16 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU), Vilniuje vyks kasmetinė Didžiosios universitetų chartijos (angl. Magna Charta Universitatum) konferencija, į kurią susirinks universitetų vadovai, aukštojo mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir akademinės bendruomenės atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Toks pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis tarptautinis renginys daugiausia dėmesio skirs tam, kaip universitetai gali reaguoti į geopolitinius, socialinius ir institucinius pokyčius, išsaugodami savo pamatines vertybes. Konferencijos dalyviai aktyviai diskutuos apie šiais laikais aktualias temas – akademinę laisvę, institucinę autonomiją, demokratiją, tarptautinį bendradarbiavimą, studentų įsitraukimą ir universitetų atsakomybę visuomenei.
Konferencijoje nagrinėjamos temos per Didžiosios universitetų chartijos observatorijos generalinio sekretoriaus prizmę ir patirtį
Konferencijos tema „Anapus atsparumo: universitetai kaip aktyvūs, vertybėmis grindžiami veikėjai besikeičiančiame pasaulyje“ (angl. Beyond Resilience: Universities as Active Value-Driven Agents in a Changing World) pasirinkta neatsitiktinai – ji atliepia iššūkius, su kuriais šiandien susiduria universitetai, skatina permąstyti, kokias vertybes reikia išsaugoti, kodėl reikia imtis pokyčių ir lyderystės, bei ko reikia sprendžiant visuotinius dabarties rūpesčius.
Didžiosios universitetų chartijos observatorijos (angl. Magna Charta Observatory, MCO) generalinis sekretorius Davidas Lockas aktyviai dalyvaus konferencijos programoje. Prieškonferenciniame renginyje moderuos Baltijos šalių rektorių diskusiją, pristatys organizacijos metinę ataskaitą – aptars planus, projektus ir progresą, taip pat dalyvius supažindins apie universitetų vaidmenį rengiantis stojimui į ES (Ukrainos atvejį). Pirmąją konferencijos dieną D. Lockas pirmininkaus sesijai „Dirbtinio intelekto iššūkis – požiūriai ir rezultatai“, kurioje dalyvaus Dongseo universiteto Korėjos Respublikoje prezidentas Jekukas Changas. Pasak jo, vertinant dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, ši tema itin svarbi, nes „universitetai turėtų neatsilikti nuo dirbtinio intelekto plėtojimo ir jį lenkti, bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis bei užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas atsakingai, etiškai ir visuomenės labui“. Programoje taip pat numatyta diskusija „Taika, dirbtinis intelektas ir humanizmas“, prie kurios prisijungs Perudžos universiteto rektorius Massimiliano Marianelli.
Svarbu pažymėti tai, kad D. Lockas Observatorijos veikloje aktyviai dalyvauja nuo 2014 metų. Jis turi ilgametę tarptautinę aukštojo mokslo lyderystės ir valdymo patirtį – yra dirbęs su universitetais ir vyriausybėmis daugiau kaip 30 skirtingų šalių. D. Lockas taip pat yra dėstytojas ir atestuotas sekretorius, dirbęs daugelyje tarptautinių organizacijų ir konsultavęs įvairiais klausimais, įskaitant ir tarptautinės plėtros bei Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo valdymo projektus. Šiuo metu jis yra Persijos įlankos švietimo konferencijos (angl. Gulf Education) pirmininkas ir dirba Britų tarybos tarptautiniame patariamajame komitete.
Apžvelgdamas savo patirtį nuo 2014 metų vykusiuose MCO renginiuose, D. Lockas pastebi, kad organizacijos dėmesys bėgant metams tapo vis praktiškesnis:
„Nuo kalbų apie pačias pamatines vertybes ir tai, kodėl jos svarbios, pereita prie klausimo, kaip universitetai iš tikrųjų gali daryti poveikį jas įgyvendindami“.
Lockas tikisi, kad konferencijos dalyvius įkvėps pranešėjų patirtys ir naujovės, pritaikytos konkrečioms situacijoms, o taip pat ir organizacijos vykdomas projektas „Gyvosios vertybės“ (angl. Living Values).
Locko teigimu, sąvoka „anapus atsparumo“ taip pat reiškia poreikį keisti universitetų santykį su juos supančia visuomene. Paklaustas, ką universitetai turėtų daryti, kad taptų aktyviais, vertybėmis grindžiamais veikėjais, jis atsakė paprastai: „atsakymas trumpas – veiksmingiau įsitraukti į visuomenę.“
Jis pabrėžė, kad toks įsitraukimas neturėtų apsiriboti vien valdžios institucijomis. Atsižvelgdami į savo misiją, universitetai turėtų bendradarbiauti su tarptautinėmis, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos bendruomenėmis, profesinėmis organizacijomis bei kitais partneriais. Aktyvus įsitraukimas reiškia skirtingų balsų išklausymą ir atsaką per mokslinius tyrimus bei studijas – tai, D. Locko įsitikinimu, gali būti naudinga tiek universitetams, tiek visuomenei.
Nuo atsparumo, autonomijos iki įsitraukimo
Jubiliejinė konferencija kviečia į universitetus žvelgti ne tik kaip į atsparias institucijas, bet kaip į iniciatyvų kūrėjus, puoselėjančius demokratines vertybes, visuomenės pažangą bei atsakingą lyderystę. Kalbant apie tai, kokių veiksmų universitetams reikia imtis šiandien, kad jie peržengtų atsparumo ribas ir sparčiai kintančiame pasaulyje aktyviai gintų ir skleistų šias vertybes bei koks turėtų būti universitetų vaidmuo kuriant saugesnį, demokratiškesnį ir tvirtesnį pasaulį, D. Lockas pabrėžė, kad viena svarbiausių konferencijoje aptariamų temų – spaudimas, su kuriuo universitetai susiduria skirtingose pasaulio šalyse. Pasak jo, įvairių pasaulio šalių vyriausybių daromas spaudimas, verčiantis mažinti universitetų autonomiją ir riboti akademinę laisvę, reikalauja tokio atsako, kuris leistų universitetams suprasti šiuos iššūkius, vadovautis MCO įtvirtintomis pamatinėmis vertybėmis ir užtikrintai daryti teigiamą įtaką visuomenei.
„Diskusijų sesijose pristatomi konkretūs pavyzdžiai įkvėps kitus pasaulio universitetus ir parodys vertybių galią praktikoje“, – teigė jis.
Tarptautiškumas šiose diskusijose bus ypač svarbus. Į Vilnių susirinkę skirtingų šalių ir aukštojo mokslo sistemų atstovai galės lyginti patirtis ir ieškoti būdų, kaip bendras universitetų vertybes pritaikyti skirtinguose kontekstuose. D. Lockas tikisi, kad praktiniai pavyzdžiai ir diskusijos suteiks dalyviams naujų idėjų, kurias jie galės parsivežti į savo institucijas.
Vilniuje vyksianti konferencija atspindi platesnę MCO veiklos kryptį – nuo vieno klausimo, kodėl universitetų vertybės yra svarbios, pereinama prie kito – kaip jos gali formuoti institucijų sprendimus, kasdienę praktiką ir santykius su visuomene. D. Locko teigimu, iššūkis universitetams šiandien yra ne tik išlikti atspariems besikeičiančiame pasaulyje, bet ir pasitelkti savo vertybes bei žinias tam, kad aktyviai prisidėtų prie jo ateities.