Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą saugumo temą pavertė nuolatinio žiniasklaidos dėmesio objektu, žmonės apie tai daug kalba šeimose, profesinėse aplinkose. Bet esama žmonių, kuriems saugumas – profesija. Buitinėje kalboje ir žiniasklaidos diskurse vyrauja techniniai terminai kaip atsparumas, saugumas, atgrasymas, gynyba, žvalgyba, viešoji tvarka, hibridinės grėsmės. Jie yra naudojami ne visada atsakingai ar įsigilinant į finansinius, demografinius, geografinius ar institucinius veiksnius, kurie valstybes daro saugias arba ne. Visuomenės suvokimo trūkumas gali reikšti, kad dalis piliečių bus nepasiruošę stichijoms ar konfliktams arba reikalaus valdžios investuoti ribotas biudžeto lėšas ten, kur jų atnešama nauda nebus didžiausia.
Visuomenę įtraukiančio valdymo (angl. whole of society approach) teorija, kurioje teigiama, sprendžiant ypač reikšmingą problemą neįmanoma tikėtis pasiekti rezultato, jei tai bus tik siauro specialistų rato atsakomybė. Spręsti problemą turi įsitraukti visa visuomenė ne tik mokėdama mokesčius, bet ir piliečiai turi keisti savo elgesį, turi keistis visuomenės kultūros ir sąmoningumo lygis, piliečiai turi įgyti naujų kompetencijų mokyklose, universitetuose, neformalaus ugdymo sektoriuje.
Deja, gyvename epochoje ir toje pasaulio vietoje kur visuomenę įtraukiančio valdymo itin reikia krašto gynybai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos (VSA) dekanas dr. Mantas Bileišis sako, kad pripažindami jog Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra reali ir ilgalaikė, turime įvertinti kaip kultūros, švietimo ir aukštojo mokslo institucijos turi prisidėti prie šios grėsmės įveikimo. Rengdami teisėsaugos ir nacionalinio saugumo specialistus turime pareigą integruoti stipriam atsakui reikalingas kompetencijas.
„Jei rimtai galvojame apie visuotinę gynybą, turime pereiti nuo sektorinės saugumo veiklos prie integruotos, kad įvairių sričių specialistai nustotų įrodinėti savo sektoriaus svarbumą, bendradarbiautų ir susitelktų vienam tikslui“, – teigia dr. M. Bileišis.
Nuo siaurų profesinių žinių prie gebėjimo veikti krizių sąlygomis
Valstybė nuolat sprendžia sudėtingas užduotis, dažniausiai atskirų įstaigų kompetencijų ir išteklių pakanka susidoroti su netikėtumais, kai bendras dienos incidentų skaičius yra panašus į vakarykštį. Patirtis leidžia numatyti daugelį dalykų, tačiau kartais ištinka krizės, kurioms atliepti būtinos vieningos pastangos. Gebančios tą padaryti valstybės ir visuomenės yra atsparios – jos klesti, to negebančios - krenta į ekonomines, demografines ir egzistencines duobes. Lietuva gali ir turi tapti atsparia. Vieta, kurioje gyvename verčia daryti išvadą, kad jei ne karinės, tai kriminogeninės grėsmės iš Rusijos pusės yra mūsų artimiausiųjų šimtmečių dalia, tad integruotas valstybės veikimas turi tapti ne krizių valdymo, o valstybės tarnybos kultūros dalimi.
Pastarųjų metų atsakas į instrumentalizuotos migracijos krizę ir įgūdžiai, kuriuos įgijome per COVID pandemiją, įrodo, kad mokame ir galime veikti koordinuotai, bet negalime sau leisti šių įgūdžių prarasti. Priešingai - turime užtikrinti, kad kuo daugiau piliečių žinotų, ką turi daryti krizės ir konflikto atveju bei turėtų tam reikalingų įgūdžių.
„Svarbu žinoti ne tik, ką pats gali padaryti, bet ir kokie pajėgumai yra aplinkui, kaip juos galima pasitelkti – tada net ir ypatingai didelis šokas, toks kaip karinė invazija, netaps egzistencine grėsme valstybei“, – sako MRU VSA dekanas.
Tiek, kiek esame atsakingi rengti specialistus Lietuvos vidaus saugumo sektoriui, imamės studijų turinio peržiūros, konsultuojamės su mūsų absolventų darbdaviais ir specialistais, kurie gali perduoti geriausią patirtį, sukauptą tiek Lietuvoje, tiek sąjungininkių valstybėse, ypatingai Ukrainoje. Žinome, kad tokie įgūdžiai bus naudingi mūsų absolventams.
Visuotinė gynyba prasideda nuo visuomenės atsparumo
VSA dekano dr. M. Bileišio, visuotinę gynybą svarbu suprasti ne tik kaip pasirengimą karo atvejui, bet ir kaip valstybės gebėjimą integruoti visuomenės pastangas siekti strateginio prioriteto. Jei tos pastangos bus sėkmingos – seks ir faktinis atsparumas.
Šiame procese svarbus ir aukštasis mokslas. Universitetai turi prisidėti prie bendradarbiavimu grįstos pilietinės ir profesinės kultūros ugdymo, studentų laiką išnaudoti efektyviai formuojant svarbius atsparumui ir gynybai reikalingus įgūdžius. Tada Konstitucijoje įtvirtinta pareiga ginti valstybe nereikalaus išskirtinių asmeninių savybių, tai bus kiekvieno Lietuvos profesionalo užduotis, kurią jis atliks kompetentingai ir efektyviai.
Dabartiniame kontekste daug kalbame apie Rusijos grėsmę. Raginame visuomenę būti pasiruošus, bet tuo pačiu matome, kad didelė dalis visuomenės jaučia nerimą. Pasak M. Bileišio, toks požiūris nestiprina valstybės atsparumo ir visuotinės gynybos. Tačiau pradedant pasiruošimą nuo bendrų tikslų įgalinimo, vertybių įdiegimo atsparumas visuomenėje didės ir leis pasiruošti krizinėms situacijoms.