Mykolo Romerio universiteto (MRU) doktorantas ir lektorius Vilius Lapis dalyvavo Japonijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Esports Research Network Conference 2026“, subūrusioje esporto tyrėjus, teisės, valdymo, technologijų ir industrijos ekspertus iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijoje V. Lapis pristatė Lietuvoje kuriamo esporto teisinio reguliavimo modelio projektą ir Lietuvos situaciją platesniame Europos bei tarptautiniame kontekste.
Pranešime „Establishing a Legal Framework for Esports Between Sport Law and Hybrid Governance: The Lithuanian Case“ nagrinėtas vienas aktualiausių esporto teisės klausimų – kaip reguliuoti sparčiai profesionalėjančią esporto ekosistemą, kuri ne visada atitinka tradicinio sporto organizavimo ir valdymo modelius.
V. Lapis pristatė pagrindines kuriamo Lietuvos esporto teisinio reguliavimo modelio kryptis, analizavo tradicinių sporto teisės principų pritaikomumą esportui ir sritis, kuriose reikalingi lankstesni, hibridiniai reguliavimo sprendimai. Lietuvos situacija buvo lyginama su Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi, vertinant skirtingus esporto pripažinimo, institucionalizavimo ir teisinio reguliavimo modelius bei jų pritaikomumą Lietuvos teisės sistemai.
Esporto reguliavimas – tarp valstybės ir privačių subjektų
Vienas svarbiausių pranešimo aspektų – specifinė esporto valdymo struktūra. Skirtingai nei tradiciniame sporte, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ne tik valstybės institucijos, federacijos ar tarptautinės sporto organizacijos, bet ir privatūs subjektai – žaidimų leidėjai, turnyrų organizatoriai bei skaitmeninės platformos.
Šie subjektai valdo intelektinės nuosavybės teises, nustato varžybų taisykles, kontroliuoja prieigą prie žaidimų ir konkurencinę infrastruktūrą. Dėl to esporto reguliavime susipina viešasis reguliavimas, privati autonomija, sporto teisė ir skaitmeninės ekonomikos principai.
Pristatydamas Lietuvos atvejį V. Lapis akcentavo poreikį ieškoti sprendimų, kurie padėtų suderinti esporto industrijos lankstumą su sportininkų ir kitų jos dalyvių teisių apsauga, sąžiningo varžymosi principais ir aiškiomis institucinės atsakomybės ribomis. Tai ypač aktualu valstybėms, kuriose specialusis esporto teisinis reguliavimas dar tik formuojasi.
Lietuvos patirtis – tarptautinėje diskusijoje
Konferencija suteikė galimybę Lietuvoje kuriamą modelį pristatyti tarptautinei esporto tyrimų bendruomenei, palyginti jį su kitose valstybėse taikomais sprendimais ir gauti skirtingoms teisinėms bei reguliavimo tradicijoms atstovaujančių ekspertų įžvalgų. Dalyvavimas konferencijoje taip pat sudarė galimybes plėsti akademinius ryšius ir įtraukti Lietuvos patirtį į tarptautines diskusijas apie esporto teisinio reguliavimo ateitį.
V. Lapio pristatytas tyrimas yra MRU rengiamo teisės krypties doktorantūros darbo dalis. Juo siekiama sistemiškai įvertinti esporto teisinio reguliavimo situaciją Lietuvoje, identifikuoti esamas reguliavimo spragas ir pasiūlyti modelį, atliepiantį nacionalinės teisės specifiką bei sparčiai besikeičiančios tarptautinės esporto industrijos ypatumus.
Lietuvos esporto teisinio reguliavimo modelio projekto pristatymas tarptautinėje konferencijoje prisideda prie MRU ir Lietuvos teisės mokslo tarptautinio matomumo bei Lietuvos įsitraukimo į diskusijas vienoje sparčiai besiformuojančių sporto, technologijų ir teisės sankirtos sričių.
Vizitas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, projekto Nr. P-DAK-26-154.
