Rugsėjo 16 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko išvažiuojamasis Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis. MRU Senato Mokslo ir doktorantūros komisijos iniciatyva surengtame susitikime politikos formuotojai ir akademinė bendruomenė diskutavo tema „Tarp vertės ir vertinimo: kokių socialinių ir humanitarinių mokslų reikia valstybei?“. Daugiausia dėmesio skirta socialinių ir humanitarinių mokslų vertei valstybei ir jų vertinimo kriterijams.
Posėdį pradėjusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad Komitetui svarbu išgirsti akademinės bendruomenės argumentus, su kokiais sunkumais susiduria mokslininkai, kaip jų darbą veikia dabartinė vertinimo sistema ir kokių sprendimų jie tikisi iš politikos formuotojų.
Pasak Komiteto pirmininkės, mokslo kokybę vertinti būtina, tačiau publikacijų skaičius, citavimo rodikliai ar užsakomųjų tyrimų apimtys neatskleidžia viso socialinių ir humanitarinių mokslų indėlio. Jų vertė atsiskleidžia ir per visuomenės gebėjimą suprasti save, atsispirti dezinformacijai, išsaugoti kalbą bei kultūrą ir priimti pagrįstus sprendimus. Ji taip pat akcentavo mokslininkų žinių svarbą priimant politinius sprendimus ir vertinant ilgalaikes jų pasekmes.
Susirinkusiuosius pasveikinusi MRU rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė akcentavo akademinės bendruomenės ir politikos formuotojų dialogo svarbą.
„Universitetas ir valstybė turi vieną bendrą interesą – stiprią, išsilavinusią, atsparią ir konkurencingą Lietuvą“, – sakė prof. dr. I. Žalėnienė.
Rektorė priminė, kad MRU nuo 1990-ųjų rengia valstybei svarbių sričių specialistus – teisininkus, viešojo saugumo, valstybės valdymo profesionalus, o šiandien plėtoja tarpdisciplininius socialinių mokslų tyrimus, juos siedamas su naujausiomis technologijomis. Pasak prof. dr. I. Žalėnienės, socialinių ir humanitarinių mokslų vertė yra ne tik gebėjimas pažinti visuomenę, bet ir padėti jai tapti stipresnei bei atsparesnei.
Apie humanitarinių mokslų reikšmę visuomenės raidai kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Jis pabrėžė humanitarikos svarbą, kaip neatsiejamą visuomenės raidos ir jos gebėjimo suvokti save dalį.
Posėdyje taip pat dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, Senato nariai, fakultetų dekanai, kiti universiteto bendruomenės atstovai ir MRU partneriai.
Dr. Eleonora Dagienė savo pranešime dėmesį atkreipė į tai, kokių socialinių ir humanitarinių mokslų reikia valstybei – tiriančių Lietuvos visuomenę ir jos problemas, kuriančių žinias švietimui, teisei, viešajam valdymui, ekonomikai ir kultūrai, dalyvaujančių tarptautiniame moksle ir gebančių savo tyrimų rezultatus paaiškinti visuomenei bei sprendimų priėmėjams.
Ji taip pat apžvelgė, kaip Lietuvoje formavosi dabartinė mokslo vertinimo sistema. Skirtingos mokslo sritys po nepriklausomybės atkūrimo startavo iš nevienodų pozicijų, o tarptautiškumas ilgainiui vis labiau buvo siejamas su publikavimu tarptautiniuose, „Web of Science“ indeksuojamuose mokslo žurnaluose. Tai iškėlė platesnį klausimą, kaip tarptautinius mokslo kokybės kriterijus suderinti su Lietuvos valstybės ir visuomenės poreikiais.
Diskusijoje daug dėmesio skirta socialinių ir humanitarinių mokslų indėliui į viešosios politikos formavimą, švietimą, teisę, kultūrą, kritinio mąstymo ugdymą, visuomenės sanglaudą bei atsparumą dezinformacijai ir kitoms grėsmėms.
Išvažiuojamasis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis MRU tapo tiesioginio akademinės bendruomenės ir politikos formuotojų dialogo erdve, kurioje aptarta, kaip, išlaikant aukštus tarptautinius mokslo kokybės standartus, geriau įvertinti ir mokslo kuriamą vertę Lietuvos valstybei bei visuomenei.
