Rugsėjo 10 dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos narių socialinio darbo forumo pirmoji dalis. Renginyje dalyvavo aukštųjų mokyklų Socialinio darbo studijų programoje dėstantys dėstytojai iš 10 aukštųjų mokyklų, vykdančių socialinio darbo studijų programas ir rengiančių socialinius darbuotojus.
Renginio metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė pristatė Lietuvos socialinio darbo aktualijas bei atlikto tyrimo rezultatus apie aukštųjų mokyklų socialinio darbo absolventų kompetencijas. Pranešėja pažymėjo, kad pradedant praktinį darbą, socialiniams darbuotojams ypač svarbūs emocinio atsparumo, perdegimo prevencijos ir krizių valdymo gebėjimai. 73,1 proc. tyrimo dalyvių mano, kad prieš pradedant praktinį darbą būtina turėti perdegimo prevencijos ir emocinio atsparumo stiprinimo gebėjimų. 69,9 proc. respondentų akcentavo krizių valdymo kompetencijų svarbą. Taigi išskiriamos trys svarbios sritys: emocinio atsparumo stiprinimas, perdegimo prevencijos praktikos ir krizių valdymo technikos. Kalbėdami apie praktiniam darbui reikalingas kompetencijas, tyrimo dalyviai labiausiai pabrėžė teisinių ir psichologijos žinių praktinio taikymo gebėjimus – 65,1 proc., taip pat darbo su priklausomybių turinčiais asmenimis ir darbo su šeima kompetencijas – 61,4 proc. Tai rodo poreikį studijose daugiau dėmesio skirti ne vien teorinėms žinioms, bet jų taikymui konkrečiose socialinio darbo situacijose.
Vertindami ateities socialiniam darbui reikalingas kompetencijas, daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad studijose ypač svarbu nagrinėti dirbtinio intelekto naudojimo socialiniame darbe perspektyvas – 60,1 proc. Net 59,4 proc. respondentų pabrėžė studijų diferencijavimo ir specializacijų pagal atskirų klientų grupių poreikius svarbą. Tai išryškina dvi kryptis: dirbtinio intelekto taikymo socialinio darbo praktikoje gebėjimų ugdymą ir labiau specializuotas socialinio darbo studijas.
Siekiant geriau pasiruošti socialinio darbo praktikai, 66,4 proc. respondentų pabrėžė poreikį studijų metu daugiau naudoti praktines simuliacijas ir nagrinėti konkrečius praktinius atvejus. Tai rodo, kad socialinių darbuotojų rengime svarbu stiprinti patirtinį mokymąsi, situacijų analizę ir praktinių sprendimų priėmimo gebėjimus.
Taigi, aukštosioms mokykloms, rengiančioms socialinio darbo specialistus aktualu stiprinti kompetencijas, susijusias su emocinio atsparumo ir perdegimo prevencija, praktinio teisinių ir psichologinių žinių taikymu, pasirengimą darbui su sudėtingomis klientų grupėmis bei šeimomis ir didesnį praktinių simuliacijų bei atvejų analizės taikymu. Kartu ryškėja naujos ateities kompetencijos – gebėjimas taikyti dirbtinį intelektą socialinio darbo praktikoje ir didesnė studijų specializacija pagal klientų grupes.
Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos socialinio darbo forumo dalyviai diskutavo apie stipriąsias socialinių darbuotojų rengimo puses. Atsižvelgiant į Lietuvos socialinio darbo aktualijas ir aukštųjų mokyklų jau turimą patirtį socialinių darbuotojų rengime, buvo aptarta ką ir kaip šioje srityje galima daryti geriau. Diskusijų metu buvo apžvelgtos Lietuvos socialinio darbo profesijos aktualijos ir perspektyvos, išryškinant aukštųjų mokyklų vaidmenį gerinant socialinių paslaugų kokybę ir specialistų parengimą. Prezidentė prof. dr. Vida Gudžinskienė džiaugėsi, kad diskusijos buvo produktyvios, o kiekviena aukštoji mokykla, tikėtina, apsvarstys su kolegomis, kokios forumo dalyvių įžvalgos yra aktualiausios jų aukštosiose mokyklose, kaip ir kokio studijų dalyko turinyje išryškėjusias ir socialinio darbui ateityje aktualias socialinių darbuotojų rengimo kompetencijas ugdys. Sutarta, kad diskusiją bus pratęsta kitoje Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos narių socialinio darbo forumo antroje dalyje, spalio 22 d. Šeduvoje.
Parengė Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė, Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė, socialinių mokslų daktarė Vida Gudžinskienė
