2026 m. rugsėjo 12 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyks naujų studijų metų pradžios renginys ir plenarinė diskusija „Švietimo politika tarp reformų atminties ir atsparios visuomenės kūrimo“. Renginį organizuoja MRU Viešojo valdymo ir verslo fakultetas bei Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas kartu su Pedagogų rengimo centru, vienijančiu Kauno technologijos universitetą (KTU), Mykolo Romerio universitetą (MRU), Lietuvos sporto universitetą (LSU) ir Vilniaus kolegiją (VIKO).  

Diskusija suburs akademinę bendruomenę, studentus, alumnus, socialinius partnerius ir skirtingais laikotarpiais Lietuvos švietimo politiką formavusius ministrus. Pokalbio centre – ne atskirų politinių kadencijų vertinimas, o siekis iš ilgametės reformų patirties išgryninti svarbiausias pamokas ateičiai. 

Diskusijoje dalyvaus buvę Lietuvos švietimo ministrai Gintaras Steponavičius, Jurgita Petrauskienė, Audronė Pitrėnienė, Remigijus Motuzas, Roma Žakaitienė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Diskusiją moderuos prof. dr. Jolanta Urbanovič ir prof. dr. Romas Prakapas. Dalyvių sąrašas dar tikslinamas, laukiant galutinių patvirtinimų. 

Pokalbio centre – ne atskirų politinių kadencijų vertinimas, o siekis iš ilgametės reformų patirties išgryninti svarbiausias pamokas ateičiai. Geopolitinio neapibrėžtumo, dezinformacijos ir sparčios technologinės kaitos sąlygomis švietimo sistemos sėkmė negali būti vertinama vien egzaminų rezultatais. Ne mažiau svarbus jos gebėjimas ugdyti kritiškai mąstančius, bendradarbiauti gebančius ir atsakomybę už demokratinės valstybės ateitį prisiimančius žmones. 

Diskusijoje bus svarstoma, kaip užtikrinti ilgalaikių švietimo krypčių tęstinumą keičiantis Vyriausybėms ir politiniams prioritetams, išsaugoti institucinę atmintį ir mokytis iš ankstesnių sprendimų. Bus aptariama ir tai, kaip 2021–2030 m. nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos įtvirtinti įsipareigojimai atsiskleidžia praktikoje – mokyklose, universitetuose ir savivaldybėse. 

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvos švietime keitėsi ugdymo programos, egzaminų modeliai, mokyklų tinklas, aukštojo mokslo valdymas, mokytojų rengimas ir finansavimas. Diskusijos dalyviai svarstys, kada politinis sprendimas tampa realiu pokyčiu ir kas švietimui kelia didesnių iššūkių, ar reformų trūkumas, jų perteklius, ar neužbaigti darbai. 

Atskiras dėmesys bus skiriamas savivaldybių vaidmeniui: jų įtraukimui formuojant reformas, nacionalinių tikslų derinimui su regionų poreikiais ir vietos politinės bei administracinės lyderystės reikšmei. Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kokių sprendimų reikia, kad švietimo politika būtų nuoseklesnė, geriau atlieptų regionų poreikius ir stiprintų visuomenės atsparumą.