Pedagogų rengimo infrastruktūra su pilotine mokykla, taikant universalaus dizaino principus, Nr. 10-071-P-0001

Projekto Nr. 10-071-P-0001

Projekto pavadinimas: „Pedagogų rengimo infrastruktūra su pilotine mokykla, taikant universalaus dizaino principus.”

Projekto trukmė: nuo 2025-10-31 iki 2029-08-31

Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.

Projekto partneriai: Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Sporto universitetas, Vilniaus kolegija. 

 

Projekto aprašymas:

Projektu siekiama tiesiogiai prisidėti prie Švietimo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ (patvirtinta LR ŠMSM 2022-11-28 įsakymu Nr. V-1877) identifikuotų sisteminių problemų, darančių tiesioginę įtaką švietimo kokybei, prieinamumui ir tvarumui, sprendimo. Šie iššūkiai apima pedagogų trūkumą, senstančią mokytojų bendruomenę, profesijos nepatrauklumą jaunimui, mokytojų rengimo programų ir infrastruktūros fragmentaciją bei atotrūkį tarp teorinio rengimo ir realios ugdymo praktikos. 2024–2025 mokslo metų duomenimis, iš 27 186 bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų net 61 proc. buvo vyresni nei 50 metų, ir tik apie 5 proc. sudarė jaunimas iki 29 metų. Vadovaujantis 2025 m. kovo 18 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatymu šiuo metu 8,7 proc. mokytojų jau yra sulaukę pensinio amžiaus (65 metai ir vyresni), kita reikšminga dalis yra 60–64 metų amžiaus grupėje. Pavyzdžiui, net 40,4 proc. fizikos mokytojų gali pasitraukti iš darbo per artimiausius penkerius metus, jei visi sulaukę pensinio amžiaus išeis į pensiją. Panašios tendencijos stebimos ir tarp matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, chemijos bei vokiečių kalbos mokytojų. Šios prognozės rodo, kad iki 2030 m. gali prireikti pakeisti apie trečdalį pedagogų, o tai kelia tiesioginę grėsmę švietimo sistemos stabilumui, ypač regionuose, kuriuose mokytojų kaita ir pritraukimas – itin sudėtingas procesas.

Lietuvos švietimo sistema susiduria su gausa sisteminių iššūkių. Visų pirma, mokytojų trūkumas. Jis ypač aktualus regioninėms mokykloms, kurioms sunku prisitraukti pedagogikos studijų programų absolventus iš didmiesčių ir taip užtikrinti mokytojų kartų kaitą. Mokytojams nepakanka kompetencijų organizuoti ugdymo procesą, diegiant naujausius technologinius sprendinius, stinga gebėjimų ir įgūdžių kurti ir pritaikyti pažangų ugdymo turinį mokiniams, galimybės mokytojams tobulinti kompetencijas pagal jų individualius poreikius nėra užtikrintos, stokojama ne tik moksliniais tyrimais grįstų mokymosi išteklių prieinamumo, bet ir jų sutelkimo vienoje platformoje. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. gegužės 30 d. švietimo įstaigos buvo užregistravusios 347 pedagoginių darbuotojų ir jų padėjėjų poreikį, kur didžiausias – pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų mokytojų (204) ir švietimo pagalbos specialistų (51) trūkumas. Analizuojant bendrojo ugdymo mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų poreikį pagal pareigybes, matyti, kad šalyje bendrojo ugdymo lygmenyje didžiausias poreikis buvo kalbinio, gamtamokslinio (labiausiai – fizikos (23) ir astronomijos (21), matematinio ir informatikos (44) ugdymo mokytojų. Iš švietimo pagalbos specialistų labiausiai trūko specialiųjų pedagogų (17), psichologų ir mokyklos psichologų (15), logopedų (13). Nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. pedagogų trūkumas išaugo 38 proc. ir siekė 481 laisvą darbo vietą: 333 mokytojams, 148 švietimo pagalbos specialistams. Tačiau tikėtina, kad mokytojų trūkumas yra dar didesnis – 2023 m. rugsėjo 6 d. Valstybės kontrolės vertinimo ataskaitos „Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas“ duomenimis laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje registruoja tik 57 proc. mokyklų, todėl sistemose esantys duomenys apie laisvas darbo vietas pedagogams viso pedagogų poreikio šalies mastu neatspindi.

Tuo pat metu pedagogų rengimo kokybė taip pat kelia pagrįstų klausimų. Šalyje vis dar trūksta aukštos kokybės mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų, ypač orientuotų į praktinių kompetencijų ugdymą, šiuolaikines technologijas bei darbą su įvairialypėmis mokinių grupėmis. Itin aktuali tampa STEM sričių mokytojų kvalifikacijos stiprinimo problema – šiose srityse ne tik trūksta dirbančių pedagogų, bet mokytojai dažnai neturi pakankamai įrankių ugdyti mokinių motyvaciją rinktis tiksliuosius mokslus. Šią tendenciją patvirtina ir stojimo statistika – vos keli procentai abiturientų renkasi pedagogines studijas, o dar mažesnė dalis pasirenka STEM dalykus. Negana to, Valstybės kontrolės 2022 m. audito „Mokytojų rengimas ir profesinis tobulėjimas“ duomenimis, tik 22 proc. į pedagogines studijas įstojusių studentų baigia studijas, o iš jų tik trečdalis pradeda dirbti pagal specialybę. Viena esminių priežasčių – nepakankamas ryšys tarp teorinio mokymo ir realių mokyklos darbo sąlygų. Taip pat trūksta mentorystės sistemų, šiuolaikiškų praktikų, technologinės infrastruktūros, padedančios rengti pedagogus, gebančius reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius. Ydinga ir tai, kad rengiant pedagogus dominuoja konkurencinė, o ne tarpinstitucinio bendradarbiavimo kultūra. Tokia politika veda prie išteklių dubliavimo ir neefektyvaus jų panaudojimo, riboja dalijimąsi patirtimi, kas sumažina galimybes inovacijoms ir geriausios praktikos sklaidai. Pedagogų rengimo bazė dažnai neaprūpinta šiuolaikinius poreikius atliepiančia technologine įranga, nėra realiomis sąlygomis veikiančių ugdymo erdvių, kurios leistų būsimiems mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams testuoti ugdymo inovacijas bei reflektuoti praktinius iššūkius.

Projekte kuriamas pedagogų rengimo centras, suvienijantis KTU, MRU, LSU ir VIKO patirtį, spręs minėtas problemas holistiniu būdu, telkiant ir sinergizuojant turimus resursus. Įgyvendinant projektą bus sukurta multilokacinė, technologijomis grįsta infrastruktūra, kuri ne tik leis rengti pedagogus ir pagalbos mokiniui specialistus, bet ir užtikrins praktinio mokymo, edukacinių tyrimų ir inovatyvių sprendimų integraciją į būsimų pedagogų studijų procesą. Bus įrengtos specializuotos laboratorijos (neuroedukacijos, DI, STEM, mokymosi analitikos, edukacinių technologijų ir kitos), kurių veikla bus orientuota į švietimo iššūkių tyrimą ir sprendimą. Pilotinė gimnazija taps gyva laboratorija – studentai ir mokslininkai galės testuoti ugdymo metodus realiose sąlygose, atlikti mokslinius tyrimus, reflektuoti, analizuoti poveikį ir diegti pokyčius. Tuo pačiu kuriama jungtinė edukologijos doktorantūra apjungs partnerių mokslinį ir metodologinį potencialą, skatins tyrimais grįstą praktiką ir leis plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Ši infrastruktūra sudarys sąlygas ne tik didinti doktorantūros studentų skaičių, bet ir stiprinti žmogiškąjį potencialą, reikalingą aukštos kokybės tyrimų plėtrai edukologijos srityje. Tinkama infrastruktūra padės pritraukti aukšto lygio tyrėjus, skatins tarpdalykinį bendradarbiavimą ir leis generuoti tarptautinio lygio mokslinius rezultatus, kurie bus reikšmingi tiek nacionalinei švietimo politikai, tiek Europos mokslinių tyrimų erdvei. Tarptautiškumą taip pat sustiprins bendros publikacijos, mainų programos, jungtiniai projektai su užsienio universitetais. Infrastruktūra bus sukurta vadovaujantis universalaus dizaino principais, užtikrinant prieinamumą visiems projekto tikslinės grupės nariams – tai leis rengti pedagogus ir pagalbos mokiniui specialistus gebančius dirbti su įvairialypėmis mokinių grupėmis, atliepti neįgaliųjų, įvairių gebėjimų ir socialinių grupių ugdymo poreikius. Bus sudarytos sąlygos nuolatiniam ne tik konsorciumo, bet ir visos šalies pedagogų kompetencijų kėlimui, mokytojų profesinės lyderystės stiprinimui ir švietimo pagalbos specialistų įtraukimui į ugdymo procesus.

Projektas nuosekliai sprendžia nacionaliniuose bei tarptautiniuose strateginiuose dokumentuose įvardytus prioritetus. Europos Komisijos 2022 m. dokumente „Supporting teacher and school leader careers“ akcentuojama būtinybė transformuoti pedagogų rengimo sistemas, integruojant technologines inovacijas, skaitmeninio raštingumo stiprinimą, tvarumo ugdymą ir pedagogų tarptautinį mobilumą. Projekte numatyta infrastruktūra – apimanti DI, VR, AR sprendimais aprūpintas laboratorijas, tarptautinio bendradarbiavimo modelius bei jungtinę edukologijos doktorantūrą – tiesiogiai atliepia šiuos tikslus.

Projektas taip pat tiesiogiai prisideda prie 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetų, ypač 4 prioriteto 4.5 uždavinio „Gerinti vienodas galimybes naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant prieinamą infrastruktūrą“. Projektas atitinka horizontaliuosius principus – darnų vystymąsi, lygių galimybių užtikrinimą ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Įgyvendinant veiklas bus užtikrinamas kuriamos infrastruktūros prieinamumas projekto tikslinei grupei ir skatinama pedagogų kompetencijų plėtra dirbant ir su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

 

 

Projekto rezultatai:

Projekto tikslas – Švietimo sistemos kokybės ir inovatyvumo stiprinimas, sukuriant moderniomis laboratorijomis ir technologine įranga aprūpintą pedagogų rengimo infrastruktūrą, integruojančią edukologijos doktorantūrą bei mokymosi inovacijų testavimui, pagalbos mokiniui specialistų rengimui ir kompetencijų ugdymui pritaikytą pilotinę mokyklą.

Projekto tikslinė grupė:
– pagal pedagogikos krypties studijų programas (specializacijas) studijuojantys studentai, būsimi ir esami pagalbos mokiniui specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, taikomosios fizinės veiklos specialistai ir kt.),
– pedagogikos krypties studijų programose (specializacijose) dirbantys dėstytojai,
– pagalbos mokiniui specialistų (socialinių pedagogų, psichologų ir kt.) rengimo programose dirbantys dėstytojai,
– mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo programas, pagalbos mokiniui specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai),
– edukologijos doktorantai,
– edukologijos krypties mokslininkai,
– pedagoginiai darbuotojai.

Projekto metu konsoliduotame pedagogų rengimo centre planuojama įrengti multifunkcines, universalaus dizaino principais grįstas laboratorijas ir ugdymo erdves, skirtas pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimui, edukologijos tyrimams ir praktiniam mokymui. Visa infrastruktūra bus orientuota į įtraukųjį ugdymą, inovatyvių mokymo(si) metodų kūrimą ir testavimą realiomis sąlygomis, įtraukiant studentus, dėstytojus bei tyrėjus iš visų partnerinių institucijų. Konsoliduotas Pedagogų rengimo centras bus įkurtas VVL ir Sostinės regionuose, Kaune ir Vilniuje.

 

 

 

Projektas finansuojamas 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis