Šiuolaikiniai miestai plečiasi, o kartu auga ir mūsų poreikis turėti lengvai pasiekiamas, saugias bei įtraukias žaliąsias erdves. Tyrimai rodo, kad parkai ir viešosios žalios zonos gerina fizinę bei emocinę sveikatą, stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie klimato kaitai atsparių miestų kūrimo. Tačiau norint, kad šios erdvės tarnautų visiems, neužtenka jų tiesiog turėti – jos privalo būti realiai, greitai ir patogiai pasiekiamos.
Būtent šiai problemai spręsti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros sukūrė naują, išsamų metodą, kaip tiksliai įvertinti miestų žaliųjų erdvių prieinamumą.
Miestai, kuriuose gyvename, ir žaliosios erdvės, kurių mums reikia
Pasaulio miestai nuolat auga, o kartu didėja ir iššūkiai, susiję su gyventojų gerove bei miesto planavimu. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslas (angl. Sustainable Development Goal – SDG) Nr. 11 pabrėžia, kad miestai turi būti tvarūs ir gyventojams draugiški, o tam būtina užtikrinti: universalų priėjimą prie saugių ir įtraukių žaliųjų erdvių (SDG 11.7) bei prieinamą ir tvarią transporto sistemą visiems (SDG 11.2). Šie du tikslai yra glaudžiai susiję – žaliosios erdvės turi būti ne tik mieste, bet ir realiai pasiekiamos įvairiomis priemonėmis: pėsčiomis, dviračiu ar kitu pasirinktu būdu. Ši vizija tampa pagrindu naujam požiūriui į miestų tvarumą ir socialinį teisingumą.
Ką tyrė mokslininkų komanda?
MRU Aplinkos valdymo laboratorijos tyrėjai analizavo, kaip skirtingų miesto rajonų gyventojai gali pasiekti rekreacines žaliąsias erdves per 5 ir 10 minučių, naudodamiesi keturiomis transporto rūšimis: pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ir automobiliu. Tyrime pasitelkta tinklų analizė – metodas, kuris atkuria realias miesto gatvių, takų ir viešojo transporto sistemas bei atsižvelgia į tikrus barjerus, tokius kaip vieno eismo krypties gatvės, laiptai, šaligatvių struktūra ar autobusų stotelių išsidėstymas.
Surinkti ir patikslinti duomenys – nuo parkų ribų ir įėjimų iki autobusų maršrutų ir gyventojų tankio – leido sukurti metodiką, kurią galima taikyti ir skirtinguose miestuose, lengvai palyginant jų situacijas.
Kodėl tvarus vystymasis svarbus visuomenei?
Tyrimo rezultatai parodė, kad realus žaliųjų erdvių pasiekiamumas dažnai yra gerokai mažesnis nei rodo paprasti atstumo skaičiavimai. Ypač ryškios problemos atsiskleidė vertinant viešojo transporto galimybes – kai kuriuose miestuose jos pasirodė esą prastesnės nei dviratininkų ar automobilių naudotojų. Tai kelia klausimų apie socialinį teisingumą: ne visi turi vienodas galimybes pasiekti miesto gamtą.
Naujoji metodika yra itin naudinga miestų planuotojams, savivaldybėms ir bendruomenėms – ji leidžia aiškiai pamatyti, kur būtina gerinti infrastruktūrą, kokias miesto dalis reikėtų papildyti žaliąja infrastruktūra ar kur verta tobulinti viešojo transporto maršrutus.
Ką tai reiškia mums?
Žaliosios erdvės nėra tik estetinis elementas – jos yra esminė sveiko ir gyvybingo miesto dalis. Jei jos nėra lengvai pasiekiamos, gyventojai negali pilnai išnaudoti jų teikiamos naudos. MRU tyrimas prisideda prie naujos, duomenimis grįstos miesto planavimo kultūros, kuri siekia, kad miestas būtų patogus, tvarus ir įtraukus visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar turimų galimybių.
Mokslinis straipsnis pasiekiamas čia.