Trys ketvirtadaliai lietuvių nori pradėti verslą – ko jiems trūksta? - MRU
Naujienos

25 balandžio, 2018
Trys ketvirtadaliai lietuvių nori pradėti verslą – ko jiems trūksta?

Pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2018 rodo, kad lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje, o pasaulio mastu pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys. Tačiau Lietuva išsiskiria ir pagal didžiausią atotrūkį tarp žmonų noro pradėti verslą bei pasitikėjimo savo sugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti.
Pasaulinis verslumo tyrimas AGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 m. duomenimis, 76 proc. lietuvių nuosavą verslą įvardijo kaip trokštamą karjeros pasiekimą. Įdomu, ir tai, kad bendras Europos vidurkis pagal norą pradėti kurti nuosavą verslą – 41 proc., o pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje.
Šio tyrimo rezultatus Lietuvoje pristatęs Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų fakulteto profesorius Tadas Limba sako, kad bendras požiūris į verslumą Lietuvoje itin pozityvus, tačiau jis atkreipia dėmesį į kitą problemą.
Pasak T. Limbos, naujausias AGER tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviams mažiausia problema pradedant verslą atrodo kapitalo pritraukimas – šioje srityje pagalba praverstų tik 12 proc. respondentų, kai bendras pasaulinis vidurkis būtent šiuo aktualiu klausimu yra beveik dvigubai didesnis – 23 proc. „Tai, jog mažai daliai lietuvių atrodo, kad jiems reikia pagalbos pritraukiant kapitalą verslo plėtrai, gali reikšti, jog respondentai nėra realiai susidūrę su verslu ir jiems trūksta žinių, susijusių su finansų pritraukimo, valdymo pradžiamoksliu“, - sako T. Limba.
Pasak profesoriaus, ypač dirbant su studentais pastebima, kad daug pasitikėjimo kurti savo verslą rodo šiuolaikinis jaunimas – taip vadinamosios Y ar net Z kartos atstovai, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius ne tik į darbo rinką, bet ir verslo pasaulį. Bet čia ir kyla pagrindinis klausimas – ar šios kartos atstovai tikrai jau turi sukaupę pakankamai verslo , o ypač – finansų valdymo žinių?

Lietuviai verslūs, tačiau finansų ir verslo žinios taip pat reikalingos
Pasak pašnekovo, pozityvi žinia yra ta, kad lietuviai pasitiki savo gebėjimais išplėtoti verslo idėją, turi pakankamai stiprią socialinę paramą – draugų ir šeimos palaikymą, yra tolerantiški rizikai, pasižymi pakankamai stipriu atsidavimu norimai veiklai. Tą parodo faktas, kad net 88 proc. Lietuvos respondentų mano, jog sulauktų šeimos ir draugų palaikymo jei kurtų verslą.
Taip pat lietuviai jaučiasi pasiryžę įsipareigoti – net 85 proc. respondentų pasiruošę aukoti savo laisvalaikį verslo idėjos įgyvendinimui. Net 74 proc. respondentų negąsdina ir nesėkmės rizika, o 73 proc. lietuvių mano, kad gali generuoti verslo idėjas. Pagal šiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija ES vidurkį ir yra artimesnė JAV vidurkiui. Vis dėlto pasak T. Limbos, tai suponuoja tokią nuomonę, kad sėkmingam verslui užtenka geros idėjos, šeimos narių palaikymo ir entuziazmo, o ją pradėjus įgyvendinti verslo, finansų valdymo dalykai susitvarkys „tarsi savaime“. „Jeigu norintis verslą pradėti asmuo galvoja, kad normalaus verslo plano parengimui nereikalinga profesionalaus konsultanto pagalba arba tokio pobūdžio pagalba yra atliekama visiškai neatlygintinai, tai tik parodo, kad tokiam žmogui trūksta finansų valdymo supratimo ir tam reikiamų žinių“, – sako T. Limba.
MRU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanas profesorius Gintaras Černius sako, kad su ekonominio ir finansinio raštingumo stoka, jam tenka susidurti kone kasdien, bendraujant su žmonėmis, studentais, konsultuojant asmeninių finansų klausimais. Verslo aplinkos suvokimas, finansų žinios ir, kas dar svarbiau įgūdžiai, jo nuomone, yra kritiški ne tik siekiant sukurti savo verslą, bet ir pritraukiant kapitalą. „Lietuviai tikrai verslūs žmonės, tačiau vien tik geros verslo idėjos ar asmeninių savybių tikrai neužtenka, – pastebi G. Černius, – Net ir svajojant apie savo verslą reikalingos finansų, verslo žinių pradmenys, todėl labai rekomenduočiau baigti tokio pobūdžio bakalauro studijas universitete“.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad finansinis raštingumas svarbus ir investuotojams. „Universitetinis verslo, finansų išsilavinimas investuotojui yra dar viena priežastis sukaupti tikslinį žinių bagažą prieš investuojant į vieną ar kitą verslą. Gera idėja – puiku, tačiau investuotojui nemažiau svarbu, kaip efektyviai ir profesionaliai šios investicijos bus panaudojamos“.
Renkantis studijas G. Černius rekomenduoja įsigilinti į programų studijų aprašus, drąsiai kreiptis ir užduoti konkrečius klausimus programų vadovams. „Mykolo Romerio universitete vykdome nemažai bakalauro ir ypač tikslinių magistrantūros finansų, verslo programų. Kai kurios jų, tokios kaip bakalauro „Finansų industrija“ – tiesiogiai orientuotos į verslą kuriančius ar jau sukūrusius žmones. Studijų metu įgytos žinios tikrai padės kuriant arba plečiant savo verslą“, – sako MRU profesorius G. Černius.
Pasak profesoriaus, apskritai finansų studijos nepraranda populiarumo ne tik tarp žmonių, galvojančių apie savo verslo kūrimą. „Pasaulyje ypač paklausios globalias tendencijas atspindinčios studijų programos, tokios kaip bakalauro tarptautinė verslo ir muitinės logistikos, tarptautinės apskaitos ir audito, nes įgytas žinias galima pritaikyti tarptautinėje darbo rinkoje ir sėkmingai įsidarbinti“, – sako G. Černius