Kaip keičiasi teisingumas, kai į teismų, apklausų ir nusikaltimų tyrimų praktiką vis giliau skverbiasi technologijos? Nors tokia pažanga gali skambėti kaip futuristinis scenarijus, ji jau vyksta čia ir dabar.

Praėjusią savaitę Vilnius tapo diskusijų apie technologijų pažangą teisės psichologijos srityje centru. Čia vyko Europos teisės psichologijos asociacijos (EAPL) konferencija, subūrusi apie 250 dalyvių iš 34 šalių – nuo Europos iki JAV, Azijos ir Pietų Afrikos.

Šiemet prestižinis renginys surengtas jau 35-ąjį kartą, o jo organizatoriai – Mykolo Romerio universiteto (MRU) Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos mokslininkai prof. Rita Žukauskienė ir dr. Aleksandr Segal. Simboliška, kad MRU šiemet taip pat mini savo 35 metų sukaktį. Kadangi Lietuvoje EAPL vyko tik antrąkart po 20 metų, dr. A. Segal atidarymo kalboje pakvietė svečius sugrįžti Vilniun vėl  bent po dviejų dešimtmečių.

MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos komanda aktyviai dalyvavo EAPL2025 konferencijos simpoziumuose, diskusijose ir pristatė savo tyrimus apie patyrusių smurtą nepilnamečių apklausas teismo procesuose bei iššūkius, kylančius jiems suaugus.

Vilniuje pranešimais dalinosi ir keturi pasaulinio lygio ekspertai, kurių darbai formuoja šiuolaikinę teisės psichologijos kryptį.

Teisingumas per ekraną – ar jis vis dar jaučiamas?

„Fizinis ir virtualus teismo procesas nėra tas pats. Bet svarbiausias klausimas: ar tai turi neigiamų pasekmių teisingumui?“ – klausė viena iš pagrindinių EAPL2025 pranešėjų Tilburgo universiteto (Nyderlandai) profesorė Dorris de Vocht. Ji nagrinėja, kaip skaitmeninės technologijos keičia baudžiamuosius procesus.

Pandemija pakeitė teismų praktiką – vis daugiau posėdžių vyksta nuotoliniu būdu. Nors tai taupo laiką, profesorė atkreipė dėmesį į žmogaus patirtį: „Jei virtualiame teisme žmonės nesijaučia išgirsti, jie praranda pasitikėjimą visa sistema.“

Pasak jos, skaitmeniniuose teismuose sunkiau užmegzti akių kontaktą, nublanksta neverbaliniai signalai, o techniniai trikdžiai ar nelygios galimybės naudotis įranga gali pakenkti teisingumo jausmui. Net jaunimas, nors puikiai valdo socialinius tinklus, nebūtinai jaučiasi užtikrintai kalbėdamas rimtame nuotoliniame procese.

Skaitmeninės galimybės jau atveria naujų kelių – pavyzdžiui, JAV jau išbandytos liudytojų apklausos, naudojant hologramas, – prof. dr. D. de Vocht įspėjo nepasiklysti technologijų pažangoje:

„Teisingumas nėra vien duomenų perdavimas. Tai – žmogiškas ryšys, pagarba, supratimas. Tai turėtume turėti omenyje kurdami skaitmenines teisingumo sistemas.“ – reziumavo profesorė.

Kai nutylėjimas – ne melas

Kartais žmonės slepia tiesą ne iš blogos valios, o norėdami apsisaugoti nuo gėdos ar skausmo. Tai ypač skaudžiai pasireiškia seksualinės prievartos bylose, kai aukos nutyli apie patirtą smurtą.

Roterdamo Erasmuso universiteto (Nyderlandai) profesorė dr. Irena Bošković pabrėžė, kad slėpimas gali būti psichologinis prisitaikymas, o ne apgaulė. Ji kartu su kolegomis kuria vertinimo metodus, pavyzdžiui, GIBSO klausimyną, kuris jau išverstas į penkias kalbas, padedantį atpažinti ne tik informacijos pagražinimą, bet ir nutylėjimą.

„Atsakymų šališkumas – tai ne tik simuliacija. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, tarp jų – ir nutylėjimu,“ – sakė profesorė, ragindama teismo psichologus atpažinti ir šias subtilias atsakymų iškraipymo formas. Prof. dr. I. Bošković siekis, kad teisinės sistemos sprendimai būtų paremti tikslia, visapuse informacija, o ne nutylėjimais.

Dirbtinis intelektas tiriant nusikaltimus

Nusikaltimo tyrimas – tarsi labirintas, kuriame kiekviena detalė gali tapti raktu į tiesą. Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorė dr. Jessica Woodhams, viena iš Tarptautinio nusikaltimų sąsajų tinklo (C-LINK) įkūrėjų (kartu su su prof. dr.  Matt Tonkin ir dr. Amy Burrell), pristatė dirbtinio intelekto įrankį LATIS. Šis algoritmas sukurtas kartu su Jungtinės Karalystės Nacionaline nusikaltimų agentūra.

Sistema analizuoja nusikaltimų vietą, laiką, elgesio modelius ir padeda greitai susieti seksualinius nusikaltimus, kas – ypač svarbu kovojant su serijiniais nusikaltėliais. Profesorė pabrėžė, kad DI turi būti naudojamas atsakingai, užtikrinant duomenų anonimiškumą ir tikrinant galimus šališkumus.

Avatarai apklausose – saugi treniruotė tyrėjams

Niujorko universiteto Šanchajuje profesorius dr. Pekka Santtila pristatė inovatyvų būdą treniruoti tyrėjus – virtualius avatarus, imituojančius vaikų ar įtariamųjų elgesį. Tokios treniruotės leidžia ugdyti apklausėjų įgūdžius, išvengiant rizikos traumuoti realius žmones, ypač – vaikus.

Ateities vizija – avatarai, pritaikyti konkrečiam įtariamojo profiliui, bei dideli kalbos modeliai (LLM), kurie apklausos metu gali pasiūlyti klausimus ar įspėti apie šališkumą. „Svarbu, kad DI padėtų, o ne priimtų sprendimus. Žmogus turi kontroliuoti procesą ir prisiimti atsakomybę,“ – pabrėžė profesorius.

Žmogus – technologijų centre

MRU vicerektorė studijoms prof. dr. Natalija Kaminskienė konferencijos atidarymo kalboje akcentavo: „Šių dienų pasaulyje teisė negali egzistuoti be psichologijos, o šios dvi disciplinos – be technologijų. Ir svarbiausia – matykime žmogų ten, kur randasi naujovės.“

EAPL2025 organizatorius dr. Aleksandr Segal pridūrė, kad naudojant technologijas atsiveria  galimybės, bet ir kyla nauji iššūkiai: „Svarbiausia – naudoti naujoves atsakingai, laikantis etikos, mokslo standartų ir žmonių labui. Ypač tų, kurie yra labiausiai pažeidžiami.“

Prof. dr. Rita Žukauskienė pabrėžė, kad tokio masto renginiai Lietuvoje yra reta, bet labai reikalinga proga suburti teisės psichologijos lyderius iš viso pasaulio:
„EAPL2025 konferencija suteikė galimybę ne tik pristatyti MRU ir Lietuvos mokslininkų darbus tarptautinei auditorijai, bet ir užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Tai stiprina mūsų šalies matomumą mokslinių tyrimų žemėlapyje ir leidžia prisidėti prie globalių teisės psichologijos iššūkių sprendimo“, – sakė profesorė.

Šių metų EAPL konferencija priminė: kad ir kaip toli pažengtume taikydami technologijos, teisingumas visada prasideda nuo žmogiško ryšio. O Vilnius 2025 m. pirmąją savaitę tapo vieta, kur apie tai kalbėjo geriausi teisės psichologijos pasaulio ekspertai.

Interviu su pagrindiniais konferencijos pranešėjais galite rasti čia:

• Prof. dr. Pekka Santtila
• Prof. dr. Irena Bošković
• Prof. dr. Dorris de Vocht
• Prof. dr. Jessica Woodhams

Parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė Laura Stankūnė