2025 m. spalio 21 d . Mykolo Romerio universiteto (MRU) Humanitarinių mokslų institute (HMI) vyko baigiamoji tarptautinė „Erasmus+“ projekto „STEM įgūdžiai humanitariniams mokslams“ konferencija „ STEM4HUMANITIES-ISC2025: STEM4Humanities for Innovation and Social Change “. Renginys subūrė akademikus, tyrėjus ir pedagogus iš visos Europos ir už jos ribų, kad pasidalintų įžvalgomis apie tai, kaip STEM (gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos) disciplinų integravimas į humanitarinį ugdymą gali formuoti mokymosi, darbo ir visuomenės ateitį.

Tarptautinis tarpdisciplininio dialogo susibūrimas

MRU vykusi konferencija žymėjo trejų metų trukmės „Erasmus+“ iniciatyvos, kuria buvo siekiama ištirti, kaip tarpdisciplininis mokymas ir mokymasis gali stiprinti inovacijas ir įsidarbinamumą aukštajame moksle, kulminaciją. Dalyviai iš Lietuvos, Italijos, Graikijos, Gruzijos, Lenkijos, Ukrainos ir Pakistano susirinko aptarti, kaip technologijos ir humanitariniai mokslai gali papildyti, o ne konkuruoti tarpusavyje.

Konferencijos pradžioje MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) prodekanas studijoms prof. dr. Linas Selmistraitis pabrėžė didėjančią disciplinų skirtumų mažinimo svarbą. Jo teigimu STEM4Humanities projektas paskatino naują bendradarbiavimą tarp dėstytojų, studentų ir institucijų, puoselėdamas idėjų mainus, peržengiančius tradicines akademines ribas.

Pagrindinis pranešimas apie globalų mokymąsi ir bendradarbiavimą

Pagrindinį pranešimą skaitė Aveiro universiteto (Portugalija) docentė ir skaitmeninio švietimo bei globalaus mokymosi ekspertė doc. dr. Ana Balula. Pranešime „STEM ir humanitarinių mokslų ugdymo sinergizavimas: globalaus mokymosi metodas“ pranešėja atskleidė, kaip bendradarbiavimu grįstas tarptautinis mokymasis internetu (COIL) gali skatinti tarpkultūrinį supratimą, kritinį mąstymą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp studentų iš skirtingų šalių.

Profesorė dr. A. Balula pabrėžė, kad sparčių technologinių pokyčių ir pasaulinio tarpusavio ryšio eroje aukštasis mokslas turi suteikti studentams galimybę susipažinti su tiek moksliniais, tiek humanistiniais požiūriais. Ji teigė, kad COIL projektai, kurie per skaitmenines platformas suburia studentus ir dėstytojus iš viso pasaulio, siūlo tvarų būdą tarptautinti mokymo programą ir skatinti lygybę pasauliniame švietime.

Projekto rezultatai ir partnerių indėlis

Po pagrindinio pranešimo „STEM4Humanities“ konsorciumo atstovai pristatė savo rezultatus ir patirtį, įgytą projekto įgyvendinimo etape.

• Andrea Bruscia (Mačeratos universitetas, Italija) aptarė STEM dalykų dėstymo humanitarinių mokslų studentams raidą ir tarpdisciplininio ugdymo poveikį bendradarbiavimui su mažomis įmonėmis.
• Maria Botikopoulou (Innovation Hive, Graikija) pasidalijo įžvalgomis apie novatoriškas STEM mokymo schemas, skirtas humanitarinių mokslų besimokantiesiems.
• Grigolis Kalandadzė (Gruzijos tarptautinis universitetas, Gruzija) pristatė institucijos pažangą taikant projekto metodus nacionaliniu lygmeniu.
• Yash Chawla (Vroclavo mokslo ir technologijų universitetas, Lenkija) aptarė socialinių ir humanitarinių mokslų integravimo į atsakingų technologijų kūrimą poreikį.
• Lvovo Ivano Franko nacionalinio universiteto (Ukraina) komanda – Oleksandra Antoniv, Nina Stankevych, Nataliia Faryna ir Iryna Zbyr – pristatė savo patirtį suteikiant humanitarinių mokslų studentams praktinių STEM įgūdžių.
• Kamaleddinas Aghaloo (MRU, Lietuva) savo pranešime „Nuo modelių iki prasmės: STEM ir humanitarinių mokslų sąsajos komunikaciniam ir dalyvaujamajam klimato kaitos poveikiui planavimui“ nagrinėjo STEM ir komunikacijos sankirtą .
• Zoia Adamia (Gruzijos ir Ukrainos kalbų ir kultūros institutas, Gruzija) pasidalijo po projekto įgyvendintomis iniciatyvomis, kuriose naudojama STEM4Humanities sistema, siekiant paremti Ukrainos pabėgėlių socialinę ir švietimo įtrauktį Gruzijoje.

Tarpdisciplininės diskusijos ir kylančios temos

Popietinėse sesijose, kurias moderavo MRU ŽVFS HMI prof. dr. Sigita Rackevičienė, vyko dinamiškos diskusijos apie įsidarbinamumą, dirbtinį intelektą švietime ir darbo ateitį. Pranešimuose buvo nagrinėjama, kodėl universalūs ir skaitmeniniai įgūdžiai tampa vis svarbesni absolventams, norintiems patekti į įvairias darbo rinkas.

Iš Lietuvos dalyvių Eglė Selevičienė pristatė išvadas apie studentų pritarimą dirbtiniu intelektu pagrįstoms rašymo priemonėms, tokioms kaip „ChatGPT“, o Viktorija Pulina aptarė, kaip automatizavimas ir technologinė pažanga keičia darbo rinkas. Tuo tarpu MRU ŽVSF HMI asistentė dr. Olga Usinskienė ir prof. dr. Sigita Rackevičienė pristatė savo darbą sudarant dvikalbį migracijos korpusą naudojant „Sketch Engine“ , parodydamos, kaip lingvistiniai tyrimai gali būti naudingi naudojant skaitmenines priemones, tradiciškai siejamas su STEM disciplinomis.

Bendra švietimo ateities vizija

Konferencijos metu buvo pabrėžta bendra vizija: švietimas turi būti orientuotas į žmogų ir technologiškai pagrįstas. Suburdamas įvairių disciplinų mokslininkus, renginys pabrėžė, kaip STEM įgūdžių integravimas į humanitarinius mokslus gali skatinti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir socialinę atsakomybę – kompetencijas, būtinas sprendžiant pasaulinius iššūkius.

Šis „Erasmus+ STEM4Humanities“ projekto sklaidos renginys, žymėjo ne pabaigą, o pradžią – įkvėpdama naują bendradarbiavimą ir tyrimų kryptis. Dalyviai išreiškė optimizmą, kad projekto rezultatai ir toliau formuos mokymo praktiką ir institucijų strategijas visoje Europoje.

Palikimas ir tolesni žingsniai

Projektas „STEM4Humanities“ suteikė vertingų įrankių, mokymo išteklių ir modelių, kuriuos gali pritaikyti universitetai, siekiantys modernizuoti savo mokymo programas. Akcentuodamas inovacijas, tarpdiscipliniškumą ir įtrauktį, projektas parodo, kad švietimo ateitis slypi STEM analitinės galios ir humanitarinių mokslų reflektyvaus gylio sujungime.

Daugiau informacijos apie projektą ir jo rezultatus rasite oficialioje svetainėje.