Dažnai įsivaizduojama, kad mokslas gimsta uždaruose kabinetuose ir nugula į stalčius storose ataskaitose. Visgi tikroji mokslo vertė pajaučiama, kai visuomenei įvardijamos realios problemos ir pasiūlomi sprendimai. Būtent su tokiu tikslu Mykolo Romerio universitete (MRU) 2025-ųjų gruodžio pradžioje startavo projektai, atrinkti pagal III-iąjį projekto „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“ kvietimą* teikti paraiškas tarptautinių mokslininkų grupių iniciatyvoms. 

Kol pirmųjų dviejų kvietimų laimėtojai jau sėkmingai vysto savo veiklas ir raško tyrimų vaisius (kitąmet nusimato bent kelios tarptautinės mokslinės konferencijos, pavyzdžiui, tarpdisciplininis renginys, skirtas Tarptautinei moterų ir mergaičių moksle dienai paminėti), prie starto linijos stoja dar devynios veržlios mokslininkų grupės. Jų tikslas: tyrinėti visuomenėje vykstančius procesus ir pasiūlyti konkrečius įrankius, kaip galima būtų gyventi saugesnėje, teisingesnėje ir sumanesnėje visuomenėje. Peržvelgus naujųjų laimėtojų paraiškas, ryškėja trys esminės kryptys. 

Saugumo architektūra: kaip apsiginti, kai priešas nematomas? 

Pirmoji tendencija – atsakas į geopolitinį nerimą. Mokslininkai ieško būdų, kaip apsaugoti valstybę ne tik fiziškai, bet ir teisiškai bei psichologiškai. 

Kaip apsiginti, kai grėsmės – nematomos?  

Baltijos šalys, pasak mokslininkų, tapo savotiška laboratorija, kurioje testuojamos hibridinės grėsmės: nuo dezinformacijos iki migrantų instrumentalizavimo. Prof. dr. Aurelijos Pūraitės vadovaujamas projektas HYBLAW (komanda: prof. dr. David Schultz, Ilze Bērziņa, Marita Gorgiladze) siekia įvertinti, ar teisiniai standartai gali padėti, kuomet ištrinamos ribos tarp valstybės ir nevyriausybinių veikėjų atsakomybės ir metami iššūkiai mažų valstybių demokratijų atsparumui? Mokslininkai siekia, kad tyrimo rezultatai neliktų tik popieriuje, o taptų realiu įrankiu viešajai politikai. Pasak vadovės, tikslas yra padėti mažoms valstybėms – tokioms kaip Lietuva – aiškiau suprasti savo pažeidžiamumus ir stiprinti atsakomybės užtikrinimo instrumentus. 

Ar jaunimas gins savo šalį? 

Visgi teisiniai saugikliai neveiks, jei pati visuomenė nebus pasiryžusi gintis, todėl kitas projektas gilinasi į jaunimo nuostatas ir mechanizmus. Grėsmės akivaizdoje kyla klausimas: ar „Z karta“ liktų ginti šalies? Prof. dr. Rasos Pilkauskaitės -Valickienės InLila komanda (prof. dr. Aleksandrs Kolesovs, Vaida Viršilaitė-Nickolaou) tiria jaunų suaugusiųjų (18–29 m.) nuostatas Lietuvoje ir Latvijoje. Mokslininkai aiškinasi, kaip pasaulinės krizės veikia jaunimo norą emigruoti arba, priešingai, likti.  

„Tikimės, kad jauni žmonės jausis priklausantys savo šaliai nepaisant išorinių grėsmių: klimato kaitos, pandemijos, ekonominės krizės ir karinių konfliktų,“ – dalinasi projekto vadovė, pabrėždama komandos siekį suprasti, kas stiprina jaunuolių psichologinį atsparumą, kad krizės atveju visuomenė nesubyrėtų. 

Kodėl nesusikalbame dėl klimato kaitos?  

Saugumo jausmą ardo ne tik išorės priešai, bet ir vidiniai nesutarimai. Tad dar vienas projektas analizuoja, kodėl nesusikalbame strategiškai svarbiais klausimais. Saugumas tai – ir energetinė nepriklausomybė. Tačiau sprendimai (pvz., vėjo jėgainių plėtra) dažnai stringa. Prof. dr. Birutės Mockevičienės vadovaujamas projektas CommDecarb (komanda: dr. Aušra Šukvietienė, Ieva Budraitė, Rasa Valančiūnaitė, Yevheniia Andriichenko) analizuoja komunikacijos „triukšmus“. Kodėl vieni girdi apie „saugumą“, o kiti – tik apie „kainą“? Mokslininkai tikisi, kad tyrimo rezultatai įtikins institucijas kalbėti aiškiau. Siekiama, kad gyvybiškai svarbūs sprendimai nebūtų vilkinami dėl nesusikalbėjimo klimato kaitos ir augančios taršos kontekste. 

Švietimas: dėmesys kiekvienam, o ne sistemai 

Kita projektų grupė nukreipta į tai, kas vyksta mūsų mokyklose ir universitetuose. Čia ieškoma būdų, kaip padėti ir mokiniui, ir mokytojui bei kokie pokyčiai reikalingi švietimo institucijose. 

Pagalba mokytojui, kai klasė tampa iššūkiu  

Klasėse daugėjant neuroįvairių mokinių (turinčių autizmo spektro ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD)), mokytojai dažnai jaučiasi palikti vieni spręsti kylančius iššūkius. Dr. Aušros Kolbergytės vadovaujamo projekto NeurodidacticsLT komanda (dr. Jovita Starkutė, dr. Eglė Steponėnienė, prof. dr. Margarita Stankova, Kęstutis Mikalkėnas) tyrinėja švietimo specialistų saviugdą taikant neurodidaktinius metodus. Pastarieji geriausiai atliepia ne tik mokinių specialiuosius poreikius, bet ir atsižvelgia į skirtingus jų smegenų veiklos ypatumus, siekiant veiksmingesnio mokymosi. Tikimasi pasiūlyti strategijas, kaip paversti mokyklą įtraukesne. Tokias, kurios padės mokytojams neperdegti, o mokiniams – atskleisti savo potencialą bei patirti sėkmę ugdymo procese. 

Išmanus studentas: kaip technologijas paversti žiniomis?  

Tai, kad studentas turi planšetę, nereiškia, kad jis moka mokytis. Prof. dr. Liudmilos Mockienės vadovaujamo projekto MetaDigital tyrėjai (prof. dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė, prof. dr. Olga Nosova) gilinasi į metakognityvines strategijas. Tai – gebėjimas pačiam valdyti savo mokymosi procesą. Tyrėjai planuoja sukurti modelį, kad technologijos ne blaškytų, o augintų savarankišką, mąstantį žmogų. Tikimasi, kad toks modelis ilgainiui padės stiprinti visos šalies švietimo kokybę ir konkurencingumą. 

Daugiakultūriškumas – ne problema, o turtas  

Galiausiai, moderni švietimo sistema neįsivaizduojama be kultūrinės įvairovės suvokimo. Prof. dr. Gražinos Čiuladienės vadovaujamo projekto CAMILA (komanda: prof. dr. Anna Szafrańska, prof. dr. Jolanta Urbanovič, doc. dr. Beata Grebliauskienė, Edita Tamošiūnaitė) tyrimas praplečia požiūrį į tautinių mažumų mokyklas. Vietoje „integracijos problemų“ akcentuojamas kultūrinis ir socialinis kapitalas. Mokslininkės siekia įrodyti, kaip dvikultūrė tapatybė padeda formuotis lankstesnei, atviresnei asmenybei, ir kaip tai gali praturtinti visą mūsų visuomenę. 

Tvari valstybė: verslas, regionai ir mokslo prestižas 

Trečioji dėsningai išryškėjusi Ekscelencijos projektų temų kryptis apima tvarią aplinką. Kaip kurti valstybę, kurioje gera gyventi (nepamirštant regionų), kurioje vertinamas kokybiškas mokslas, kaip kurti tvarų verslą. 

Verslas, kuriam rūpi ne tik pelnas  

Ar įmonė gali veikti tam, kad spręstų socialines problemas, o ne tik krautų turtus akcininkams? Prof. dr. Virginijaus Bitės vadovaujamas projektas PURPOSE (komanda: doc. dr. Alessio Bartolacelli, Kateryna Varava, Clara De Chirico) pristato Lietuvoje dar naują „valdytojų nuosavybės“ (steward ownership) idėją. Kaip pastebi projekto vadovas, tradicinės akcininkų bendrovės dažnai neužtikrina socialinės atsakomybės ir orientacijos į ilgalaikę vertę. Tyrėjai siekia pasiūlyti valdymo modelį, kuriame kontrolė atskiriama nuo pelno (pelnas „užrakinamas“ ir tarnauja misijai). Tikimasi, kad projektas prisidės prie realiai veikiančių ekosistemų sukūrimo tokioms misija grįstoms įmonėms. 

Kaip regionams prisijaukinti jaunimą?  

Tvari valstybė neįsivaizduojama ne tik be atsakingo verslo, bet ir be gyvybingų regionų, kurie šiandien privalo išmokti prisijaukinti jaunimą. Doc. dr. Miglės Černikovaitės vadovaujamas projektas DICRA (komanda: doc. dr. Artūras Jurgelevičius, dr. Monika Petkevičiūtė-Stručko, prof. dr. Desiderio Juan García-Almeida, Ornela Ramašauskaitė) tiria skaitmeninį pasakojimą (storytelling). Vadovės teigimu, bus ieškoma būdų, kaip regionams kalbėti „Instagram“ kartai suprantama kalba, kad jaunas žmogus patikėtų: čia yra vieta jo ateičiai. 

Sąžiningas teismas mokslo knygoms  

Galiausiai, kalbant apie valstybės tapatybę, būtina užtikrinti deramą pripažinimą nacionaliniam mokslui. Ilgus metus Lietuvos mokslininkai buvo skatinami rašyti angliškai ir leisti knygas tik užsienyje. Tuo tarpu Lietuvoje išleistos knygos mokslo vertinimo sistemoje tapo tarsi bevertėmis. Dr. Eleonoros Dagienės vadovaujamas projektas PROBE (komanda: dr. Justina Pociūnaitė-Ott, dr. Karolina Bagdonė, dr. Alesia Ann Zuccala) meta iššūkį šiai sistemai. Siekiama sukurti modelį, kuriame knyga būtų vertinama pagal jos kokybę ir pasiekiamumą (Open Science), o ne tik pagal kalbą ar leidėją. Tai žingsnis link sąžiningo mokslo vertinimo ir  mokslo  atvirumo. 

Visi šie projektai startuoja jau dabar. Kviečiame sekti MRU mokslo naujienas, kur dalinsimės tiek šių, tiek anksčiau startavusių projektų sėkmės istorijomis. 

 

*Įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė