Karas Ukrainoje ir kiti šiandienos konfliktai kasdien patenka į naujienų srautus – žūtys, bombardavimai, priverstinės deportacijos. Kol tarptautinė bendruomenė svarsto sankcijas ar pagalbos paketus, šimtai tūkstančių nukentėjusiųjų siekia būti išgirsti ir pripažinti. Apie aukų teisę į teisingumą kol kas kalbama nedaug.

Aukos samprata ir aukos teisių apsauga R. Europoje: nuo istorijos iki naujausių iššūkių (VICTIM)* – taip vadinasi šiuo metu įgyvendinamas projektas. Tarptautinei mokslininkų komandai vadovauja ukrainiečių kilmės Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė dr. Kateryna Latysh. Tyrėjų tikslas – išsiaiškinti, kaip šiandien galima užtikrinti teisingumą tiems, kurie patyrė smurtą, netektis ir prievartą.

Įsivaizduokite moterį, kuri po karo nusikaltimo liudija teisme, tačiau fiziškai negali grįžti į savo miestą, nes jis okupuotas arba sugriautas. Tokiose situacijose skaitmeninės technologijos tampa gyvybiškai svarbios: jos suteikia galimybę dalyvauti teisingumo procese nuotoliniu būdu.

Rugsėjį VICTIM projekto komanda dalyvavo dviejuose svarbiuose renginiuose: 21-ajame tarptautiniame kriminalistikos kongrese Gdanske (Lenkijoje) ir Eurocrim konferencijoje Graikijoje, pristatydama savo tyrimus apie aukų teisių apsaugą skaitmeniniame amžiuje, remiantis praktine teismų patirtimi ir pasitelkiant technologinius sprendimus.

160 tūkst. bylų ir vienas iššūkis – kaip apsaugoti aukas?

Anot tyrėjų, globaliuose konfliktuose aukų teisės dažnai pažeidžiamos. Dr. K. Latysh Gdanske pristatė pranešimą „Skaitmeninių technologijų poveikis aukų apklausai: praktikos tobulinimas ir teisių apsauga“. Mokslininkės teigimu, Ukraina tapo viena pirmųjų šalių, kur buvo išbandytos skaitmeninės priemonės, leidžiančios nukentėjusiems dalyvauti teismo procese ir ikiteisminėse apklausose nuotoliniu būdu. Iki 2025 m. pradžios užregistruota daugiau nei 160 000 įtariamų karo nusikaltimų. Tiek daug, kad tradiciniai tyrimo ir teismo mechanizmai jų nesugeba aprėpti. Skaičiai primena miestą – tai lyg visa Klaipėda liudytų apie karo nusikaltimus.

Pasak tyrėjos, teismuose vaizdo konferencijos leidžia nukentėjusiems duoti parodymus net būnant užsienyje arba negalint keliauti dėl karo pavojų ar sveikatos problemų. Tai mažina pavojų gyvybei, taupo laiką ir išteklius. Modernios platformos užtikrina aukštą vaizdo ir garso kokybę, šifruoja informaciją ir leidžia saugiai fiksuoti parodymus. Vis dėlto, anot mokslininkės, ikiteisminio tyrimo metu nuotolinis dalyvavimas vis dar kelia daug kliūčių: teisės aktai ne visada atitinka technologijų galimybes, o tyrėjai neretai reikalauja asmeninio atvykimo. Tokia situacija sukuria vadinamąjį „skaitmeninį diskretiškumą“ – teisės į nuotolinį dalyvavimą daugeliui lieka tik teorinės.

Skaitmeninis skydas: apsauga nuo karo propagandos ir įrodymų naikinimo

Pirmąją kongreso dieną VICTIM projekto dalyviai dr. Kateryna Latysh ir Charkivo Jaroslavo Išmintingojo nacionalinio teisės universiteto (Ukraina) profesorius Mykhaylo Shepitko suorganizavo

atskirą panelę, plenarinėje sesijoje šiai diskusijai pirmininkavo prof. M. Shepitko. Joje akademikai ir praktikai iš Šveicarijos, Vokietijos, Lietuvos, Ukrainos, Latvijos ir Vengrijos aptarė aukų teisių apsaugos iššūkius skaitmeniniame amžiuje.

Pasak prof. Mykhaylo Shepitko, globaliuose konfliktuose aukų teisės dažnai ignoruojamos, todėl jų apsauga yra civilizuotos visuomenės, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių institucijų atsakomybė. Mokslininko teigimu, šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau vyksta pasitelkiant technologinius ginklus ir skaitmenines priemones. Jos gali būti naudojamos ne tik agresija, bet ir pasitelkiamos aukoms apsaugoti: surinkti įrodymus, juos išsaugoti ir techniškai apsaugoti. Tai reiškia, kad liudijimas, duotas internetu, gali tapti įrodymu, kurio nepavyks sunaikinti net sugriovus pastatus.

Profesorius pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos karo kontekste agresorius naudoja istorinius naratyvus, primenančius totalitarinių režimų propagandą. Tokia melaginga informacija ir psichologinis spaudimas kelia grėsmę aukų teisėms. Todėl, anot mokslininko, būtina formuoti specialias politikos gaires, skirtas aukų teisėms apsaugoti skaitmeniniame amžiuje, taip pat valstybingumui ir psichologiškai sveikai visuomenei stiprinti.

Nuo Holodomoro iki šiandien: istorijos, kurios formuoja teisingumą

Graikijoje vykusioje Eurocrim konferencijoje dr. K. Latysh pristatė platesnį kontekstą: aukų teisių raidą Ukrainoje ir skaitmeninių technologijų sąsajas su teisingumo paieškomis. Mokslininkės teigimu, aukų teisės Ukrainoje evoliucionavo per kelis etapus: nuo sovietinio palikimo, kur dominavo valstybės naratyvas, iki dabartinės sistemos, kur daugiau dėmesio skiriama individualiai žalai ir aukoms. Ji akcentavo, kad net ir prabėgus dešimtmečiams teisingumo pripažinimas aukoms yra svarbus. Holodomoro byla tapo simboliniu, bet reikšmingu precedentiniu pavyzdžiu.

Anot tyrėjos, aukų teisių pripažinimas yra ne tik teisingumo, bet ir visuomenės atsparumo bei atkūrimo sąlyga. Mokslininkė akcentavo skiriamo dėmesio svarbą pažeidžiamoms grupėms – vaikams, neįgaliesiems, kankinimų aukoms, pagyvenusiems žmonėms bei tiems, kurie gyvena okupuotose teritorijose. Įsivaizduokite vaiką, kuris yra liudininkas, bet dėl karo negali fiziškai atvykti į apklausą. Tokiu atveju draugiškos patalpos ir nuotolinės apklausos tampa gyvybiškai svarbios. Pasak dr. K. Latysh, būtent šios grupės labiausiai kenčia nuo antrinės viktimizacijos ir sisteminių kliūčių naudotis savo teisėmis.

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad technologijos gali padėti, bet kartu kelia riziką: nuo pakartotinio traumavimo iki bauginimo, jei trūksta veiksmų koordinacijos tarp institucijų. Eurocrim konferencijoje pabrėžta būtinybė stiprinti tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti pažeidžiamoms grupėms draugiškas apklausų patalpas, psichologinę paramą bei naujų rūšių įrodymų priimtinumą teisme.

Mokslininkų perspėjimas: be taisyklių technologijos aukų neapsaugos

Kaip rodo VICTIM projektą įgyvendinančių mokslininkų įžvalgos, skaitmeninės technologijos gali tapti galinga priemone aukų teisėms apsaugoti. Tačiau tik tada, kai jos derinamos su atitinkamais įstatymais, technine infrastruktūra ir procedūrinėmis garantijomis. Anot tyrėjų, aukų teisių apsauga nėra vien atskirų bylų išnagrinėjimas. Svarbu stiprinti visuomenės atsparumą, istorinį teisingumą bei demokratiją.

* Projektas VICTIM „Aukos samprata ir aukos teisių apsauga Rytų Europoje: nuo istorijos iki naujausių iššūkių“ įgyvendinamas pagal Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“. Vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotraukos: asmeninis doc. dr. K.Latysh archyvas