Kovo 6 d. Teisingumo ministerijoje pristatytas jau septintasis metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2025: esminiai pokyčiai“, kurį parengė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos mokslininkai. Pristatymo metu mokslininkai ir praktikai diskutavo aktualiausiais Lietuvos teisės klausimais. Metiniame teisės pranešime pristatytas mokslinis svarbiausių 2025 metų teisinio reguliavimo ir praktikos pokyčių, kurie veikė Lietuvos teisės sistemą, vertinimas viešosios, privatinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės srityse.
„Kasmetinis teisės pranešimas leidžia ne tik sistemiškai įvertinti svarbiausius teisinio reguliavimo pokyčius, bet ir atskleisti jų realų poveikį valstybės valdymui, verslui bei kiekvienam žmogui. 2025 metų analizė rodo, kad teisė šiandien susiduria su itin kompleksiniais iššūkiais – nuo geopolitinio saugumo stiprinimo iki žmogaus teisių apsaugos ir technologinės transformacijos, todėl ypač svarbus tampa nuoseklus, įrodymais grįstas teisėkūros procesas“, – teigė MRU Teisės mokyklos prodekanė studijoms, l.e.p. dekanė prof. dr. Lina Novikovienė.
Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, Teisingumo ministerija kryptingai ir nuosekliai įgyvendina valstybės siekį stiprinti teisingumo sistemą, grindžiamą veiksmingumo, kokybės, atvirumo ir skaidrumo principais.
Rita Tamašunienė akcentuoja, kad ministerijos veikla, orientuota į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, nacionalinio saugumo stiprinimą bei modernios, visuomenės pasitikėjimą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimą, leido pasiekti rezultatų, patvirtinančių nuoseklų šių prioritetų įgyvendinimą ir reikšmingą pažangą teisingumo srityje.
Pasak ministrės, į teisėkūros procesus aktyviai įtraukiant akademinės bei teisininkų bendruomenių narius, ketiname dar veiksmingiau didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo efektyvumą, visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise stiprinimą.
2025-aisiais Lietuvoje vykusius pokyčius nulėmė keletas veiksnių, tarp jų: geopolitinė padėtis, politiniai procesai, poreikis tęsti pradėtas arba inicijuoti naujas reformas atskirose srityse, poreikis gerinti žmogaus teisių padėtį ir kita.
Geopolitiniame kontekste svarbus Konstitucinio Teismo nutarimas dėl išimties tvarka įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, jei asmuo viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ar kitų ES valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams. Tobulintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos dėl tarptautinių sankcijų siekiant perkelti Direktyvos (ES) 2024/1226 nuostatas. Įstatymų leidėjas reagavo į praktines problemas, susijusias su kontrabanda ir kėlusias trukdžius civilinei aviacijai dėl vadinamųjų meteorologinių balionų, sugriežtindamas baudžiamąją atsakomybę už šias veikas, priimti Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimai, suteikiantys kariuomenei teisę greičiau ir paprasčiau neutralizuoti oro erdvę pažeidžiančias bepilotes skraidykles (dronus) ir taip užtikrinti civilinės aviacijos saugumą. Priimtos teisinio reglamentavimo priemonės, sudarančios prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už žalą Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrai ir išplečiančios baudžiamojo persekiojimo galimybes už tokio pobūdžio veikas. Šios priemonės leis valstybei geriau pasirengti atremti išpuolius, nukreiptus prieš povandeninę ar kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, taigi – stiprinti nacionalinį saugumą ir apsaugoti valstybės interesus.
Be minėtų pokyčių, susijusių su geopolitiniais veiksniais, švelninta baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) normose kriminalizuotas pavojingas veikas. Nors tokio pakeitimo būtinumas buvo grindžiamas siekiu užtikrinti aiškesnį, efektyvesnį ir proporcingesnį atsakomybės už piktnaudžiavimą taikymą, visgi pagrindinė to priežastis, tikėtina, buvo noras sumažinti atsakomybę asmenims, susijusiems su vadinamosiomis čekiukų bylomis.
Viešojo valdymo srityje 2025 m. įvyko Lietuvos teismų praktikos lūžis, pakeitęs ilgą laiką valdymo ir kontrolės sistemoje vyravusį požiūrį į pažeidimo ES paramos administravimo srityje kvalifikavimą, iš formalaus į materialųjį, reikalaujantį įvertinti ir nustatyti visus sąvokos „pažeidimas“ elementus ir individualiu vertinimu grįstą finansinę korekciją. Pernai buvo tęsiama valstybės tarnybos reforma, kurios pagrindinės 2025 m. kryptys buvo valstybės tarnautojų pareigybių peržiūra, darbo užmokesčio, tarnybinės veiklos vertinimo, tarnybinių ginčų klausimai. Parengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) pakeitimo projektas, tačiau pažymėtina, kad svarbios naujovės valstybės tarnybos srityje dažnai atidedamos arba jų turinys keičiamas, nėra aiškūs valstybės tarnybos reformos vertinimo mechanizmai, institucijos skirtingai aiškina VTĮ nuostatas, todėl formuojasi nevienoda praktika. Darbo santykių ir socialinės apsaugos srityje pernai įsigaliojo ir pradėti taikyti Darbo kodekso pakeitimai, kuriais nustatyti griežtesni reikalavimai dėl smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos, nauji reikalavimai, susiję su darbo sutarčių administravimu ir darbuotojų garantijomis, supaprastinta leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu Lietuvoje išdavimo tvarka užsieniečiams.
2025-aisiais Lietuvai ir visai Europai verslo srityje buvo svarbūs konkurencingumo klausimai. Todėl ES institucijos teikė iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti reguliavimo naštą verslui ir supaprastinti reikalavimus, ypač tvarumo, skaitmenizacijos srityse (pvz., Omnibus iniciatyvos). Nors Lietuvoje šios iniciatyvos neturėjo rimtesnio atgarsio, stokojama šių pasiūlymų pagrindimo, kad jie iš tiesų padidins Europos įmonių konkurencingumą. Tikėtina, kad priėmus šiuos pasiūlymus teisinis reguliavimas gali fragmentuotis. Bendrovių teisės pokyčiuose stebima tendencija toliau judėti link „sutartinės laisvės“ požiūrio, liberalizuojamas kapitalo formavimas ir perskirstomos galios tarp bendrovės akcininkų ir valdymo organų. Nors šie pakeitimai tęsia ankstesnių reformų kryptį, jie kelia naujų klausimų dėl mažumos akcininkų teisių apsaugos ribų. Pernai keitėsi įrodinėjimo standarto taikymas Lietuvos civiliniame procese.
Siekiant užtikrinti geresnį žmogaus teisių įgyvendinimą, praėjusiais metais padaryta nemažai pokyčių. Teismų dėmesio sulaukė jautrūs visuomenėje klausimai: šeimos samprata, jos sudėtis ir teisė kurti šeimą, vienos lyties asmenų partnerystės teisinė apsauga, reprodukcinės teisės. Jie svarstyti net dvejose Konstitucinio teismo bylose. Teismas ir toliau siekia išlaikyti konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir užtikrinti asmens teisių apsaugą net ir politiškai ar visuomeniškai jautriomis temomis. Praėję metai buvo reikšmingi pacientų teisių gynybai, būtent skundų nagrinėjimui, nes nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusia skundų nagrinėjimas pertvarkytas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį. Pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš viso priėmė 15 baigiamųjų aktų bylose prieš Lietuvą, užbaigta beveik 60 proc. Lietuvos bylų, kurioms buvo taikoma vykdymo priežiūra. Vienas iš įdomesnių sprendimų byloje Misiūnas prieš Lietuvą. Ši byla kėlė daug klausimų ir diskusijų, o sprendimas parodė, kad pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą visos valstybės institucijos ir pareigūnai, net ir aukščiausi, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija.
Pastebėtina, kad neretai svarbūs teisės aktų pakeitimai vis dar teikiami neatlikus teisinio reguliavimo poveikio analizės. Pavyzdžiui, pernai priimtų mokestinių įstatymų pakeitimų poveikis taip ir liko neįvertintas, nors akivaizdu, kad jie bus itin reikšmingi Lietuvos gyventojams. Vartotojų apsaugos srityje išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su vartotojų ir nekilnojamojo turto agentų (brokerių) sudaromų sutarčių teisiniu kvalifikavimu ir jų nesąžiningų sąlygų pripažinimu negaliojančiomis, tad nekilnojamojo turto agentai turi iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti savo standartinių sutarčių nuostatas, kad jos atitiktų skaidrumo, sąžiningumo ir teisėtų vartotojo lūkesčių reikalavimus. Metų pabaigoje įsigalioję azartinių lošimų reguliavimo pakeitimai, kuriais siekiama mažinti azartinių lošimų žalą, užtikrinti atsakingo lošimo principų laikymąsi, yra vertinami kaip viena griežčiausių azartinių lošimų reguliavimo pertvarkų ES.
Pastaruosius kelerius metus stebime vis spartesnį technologijų, ypač dirbtinio intelekto (DI), skverbimąsi į mūsų privatų gyvenimą, darbo aplinką, verslą, valstybės funkcijų įgyvendinimo ir kitas sritis. 2025 m. įsigaliojo pagrindinės Europos žiniasklaidos laisvės akto, kuriuo siekiama apsaugoti medijų pliuralizmą ir nepriklausomumą, nuostatos. Šis aktas sukuria bendrą teisinį pagrindą, kuris draudžia valstybėms narėms kištis į redakcinius sprendimus, užtikrina žurnalistų šaltinių konfidencialumą ir riboja sekimo įrangos naudojimą prieš žiniasklaidos atstovus.
