Spalio 13-oji – Europos saugaus eismo diena, primenanti, kad kelių saugumas prasideda nuo mūsų pačių elgesio. Šiai progai paminėti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Mokslo ir inovacijų savaitės visuomenei skirtą dieną pristatyta Viešojo saugumo akademijos (VSA) sukauptų knygų paroda apie eismo saugumo aktualijas ir surengta diskusija „Saugus eismas – saugios gyvybės: ar Lietuva pasiryžusi permainoms keliuose?“
Kai skaičiai tampa žmonėmis
MRU Viešojo saugumo akademijos profesorė dr. Žaneta Navickienė priminė, kad, nors eismo saugumo statistika gerėja, kasmet keliuose vis dar žūsta per daug žmonių.
„Avaringumo mažėjimą lemia ne tik tinkamai parinktos priemonės, bet ir bendros vairavimo kultūros pokyčiai. Kelių eismo saugumas – tai visos visuomenės kultūros klausimas: kaip brandžiai elgiasi pėstieji, vairuotojai, keleiviai, kokią atsakomybę jaučiame vieni kitiems“, – pabrėžė prof. dr. Ž. Navickienė.
Diskusijoje, moderuojamoje VSA profesorės, dalyvavo Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro viršininkas, MRU alumnas Vytautas Grašys ir AB VIA Lietuva Eismo saugos ir aplinkosaugos komandos vadovė Indrė Žemaitė. Čia kalbėta, kad pokyčiai keliuose priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Nors gerėjanti infrastruktūra keliuose atneša ženklių teigiamų pokyčių, visgi net 90 procentų avarijų dar lemia žmogiškasis faktorius.
Kai pamirštame, kad kiekvienas skaičius – tai gyvybė
Vytautas Grašys, priminė, kad eismo saugumo tema nuolat aktuali:
„Apie saugų eismą reikia kalbėti visada. Kai prieš daugelį metų buvo rodomos ažiotažą visuomenėje sukėlusios socialinės reklamos apie neprisisegtų diržų žiaurias pasekmes, jos šokiravo. Dabar per metus Lietuvos keliuose žūstantis panašus skaičius žmonių, kaip ir lėktuvo katastrofoje, tarsi nieko nebestebina“.
Pasak V. Grašio, nors Lietuva yra tarp Europos šalių, padariusių didžiausią pažangą eismo saugumo srityje, tačiau kelias į tikslą „nulis žūčių keliuose“ vis dar ilgas.
Technologijos ir pokyčiai – tik pusė sprendimo
AB VIA Lietuva Eismo saugos ir aplinkosaugos komandos vadovė Indrė Žemaitė akcentavo, kad technologiniai sprendimai svarbūs, bet jie nepakeis žmonių sąmoningumo.
„Kelių siaurinimas, nors ir nepopuliarus visuomenėje, padeda mažinti greitį ir avarijų riziką. Taip pat itin svarbus šalikelės saugumas: kad jose nebūtų didelių gabaritų objektų, galinčių lemti skaudžias pasekmes“, – teigė ekspertė.
Ji priminė, kad Lietuvoje veikia interaktyvus žemėlapis, kuriame galima pamatyti itin avaringus ruožus. Tai padeda tiek institucijoms, tiek gyventojams geriau suprasti rizikas ir planuoti saugesnius maršrutus.
Mokslas – tiltas į sąmoningesnę visuomenę
Diskusijos dalyviai sutiko: kelių eismo saugumas – ne vien institucijų pareiga. Tai visuomenės kultūros ir švietimo klausimas. Moksliniai tyrimai padeda geriau suprasti, kokie psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia rizikingą elgesį keliuose bei kaip skatinti saugų elgesį.
„Nuo mūsų kasdienio pasirinkimo – kaip vairuojame, kaip elgiamės gatvėse ir keliuose – priklauso žmonių gyvybės“, – pabrėžė prof. dr. Žaneta Navickienė.
MRU Viešojo saugumo akademijoje rengiami teisėsaugos, viešojo administravimo, kriminalistikos ir viešojo saugumo specialistai. Tokios diskusijos kaip ši padeda visuomenei ir būsimiesiems profesionalams suprasti, kad saugumas keliuose – ne tik taisyklių laikymasis, bet ir kasdienės pagarbos vieni kitiems kultūra.