Tarptautiniai universitetų reitingai, tokie kaip QS World University Rankings, veikia kaip akademinio pasaulio barometrai – fiksuojantys mokslo, studijų kokybės ir tarptautinės reputacijos pulsą. Įprastai jų viršūnėse karaliauja prestižiniai Vakarų Europos ir JAV universitetai. Tačiau už šio elito fasado egzistuoja kita, ne mažiau svarbi istorija – mažesni, bet kryptingai savo misiją įgyvendinantys universitetai. Vienas jų – Mykolo Romerio universitetas (MRU).
Remiantis QS 2026 metų reitingu, MRU patenka į 1001–1200 pozicijų grupę, išlaikydamas stabilią vietą tarp pasaulinių aukštojo mokslo institucijų. Palyginimui, Vilniaus universitetas šiemet užėmė 439 vietą, Kauno technologijos universitetas – grupėje 751–760, o Vytauto Didžiojo universitetas – tarp 741–750. Šie skaičiai fiksuoja tam tikrą akademinį kraštovaizdį, tačiau jie ne visada atspindi institucijų esmę – jų pasirinktas sritis, misiją ar turinio gilumą.
MRU stiprybė slypi ne apimtyje, o aiškioje kryptingoje specializacijoje. Teisė, viešasis valdymas, saugumas, psichologija ir žmogaus teisės ir kt. – sritys, kuriose universitetas sistemingai vysto tiek mokslinius tyrimus, tiek praktika grįstas studijas. Tokia koncentracija leidžia kurti tikslingas, darbo rinkai aktualias programas, užtikrinančias ne tik akademinį pasirengimą, bet ir profesinį pritaikomumą. Partnerystė su teismų sistema, viešosiomis institucijomis, ministerijomis ir tarptautinėmis organizacijomis leidžia studentams jau studijų metu veikti realiame profesiniame lauke.
Kita MRU stiprybė – tarptautiškumas. Universitetas siūlo platų programų pasirinkimą anglų kalba, vykdo dvigubo diplomo studijas su partneriais Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, Azerbaidžane ir Sakartvele, aktyviai dalyvauja Erasmus+ programoje, priklauso Europos reformų universitetų aljansui (ERUA). Čia studijuoja jaunuoliai iš daugiau nei 40 pasaulio šalių, o akademinė įvairovė prisideda prie atviros, globalios universiteto kultūros kūrimo.
Vis dėlto verta atkreipti dėmesį: tarptautiniai reitingai dažnai iš prigimties labiau pritaikyti vertinti universitetus, orientuotus į technologijų, gamtos mokslų ar medicinos sritis. Tokia metodologija gali mažiau atskleisti socialinių mokslų universitetų, kaip MRU, tikrąją pridėtinę vertę. Tai ne trūkumas, o sistemos apribojimas – akademinę kokybę ne visada atspindi kiekybiniai indikatoriai.
Tuo pačiu MRU turi tvirtą pagrindą tolesnei plėtrai: tarptautinių mokslinių tyrimų stiprinimas, aktyvesnis dalyvavimas teminiuose (pagal sritis) reitinguose, publikacijų sklaida ir gilesnė integracija į globalius akademinius tinklus. Tačiau net ir šiandien MRU rodo, ką reiškia nuoseklus, atsakingas darbas pasirinktoje srityje.
Universiteto misija – rengti visuomenės pokyčių lyderius, sprendimų priėmėjus ir teisinės valstybės puoselėtojus. Vietoje to, kad bandytų aprėpti visas disciplinas, MRU sąmoningai telkia resursus ten, kur gali kurti didžiausią poveikį – socialinių mokslų kryptyse. Tokia strategija duoda rezultatų: stabilus dalyvavimas QS reitinge, aiški niša tarptautinėje akademinėje erdvėje ir penktoji pozicija tarp Lietuvos universitetų.
Tai liudija ne tik akademinį stabilumą, bet ir tikslingai formuojamą identitetą – universitetą, kuris žino, kas jis yra ir kam tarnauja.