Radiacija yra visur – bet ar turėtume nerimauti?
Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje. Nuo dirvožemio po mūsų kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame – nuolat esame veikiami nedidelių jos kiekių. Tačiau žmogaus veikla – įskaitant branduolinę energetiką, ginklų bandymus ir net tam tikras medicinines procedūras – gali padidinti radiacijos lygius ore, dirvožemyje ir vandenyje. Nors ekstremalus poveikis yra pavojingas, net ir nedidelius pokyčius verta stebėti, kad būtų apsaugota žmonių sveikata.
Ir miesto gyventojai, ir kaimo vietovių žmonės gali susidurti su radiacija, todėl svarbu suprasti, kur ir kiek jos yra aplink mus. Tai suprasti padeda radiacijos žemėlapių kūrimo menas ir mokslas.
Jungiant mokslą ir visuomenę
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene. Jų tikslas? Padaryti radiacijos mokslą suprantamą, aktualų ir net įdomų kiekvienam.
Pirmasis šios medijų serijos tyrimas, pasirodęs atviros prieigos žurnale MethodsX, siūlo naują metodą, leidžiantį realiu laiku žemėlapiuose vaizduoti gama radiaciją urbanizuotose teritorijose – sprendimą, tinkantį taikyti visame pasaulyje.
Kaip mokslininkai matuoja radiaciją?
Komanda sukūrė metodą, naudojant nešiojamą spektrometrą „RadiaCode 103“, kurį galima pritvirtinti prie kulkšnies. Šis nedidelis įrenginys fiksuoja gama radiacijos lygius šalia dirvožemio paviršiaus mokslininkams einant pėsčiomis.
Vilniuje tyrėjai išbandė metodą 2,75 km pėsčiųjų maršrute, surinkdama 550 aukštos raiškos duomenų taškų. Naudodami GPS žymėjimą, matavimus jie analizavo žemėlapių sudarymui skirtoje „ESRI ArcGIS Pro“ programoje ir statistinei analizei – „JASP“.
Kas nustatyta?
Rezultatai? Netikėtai nuraminantys. Vidutinė fiksuota aplinkos radiacijos dozė buvo apie 7 µR/h, t. y. maždaug 0,62 mSv per metus – gerokai mažiau nei Europos leidžiama riba.
Vis dėlto tyrimas atskleidė ir karštuosius taškus, daugiausia miesto teritorijose ir kai kuriose miškingose vietovėse, o mažiausi radiacijos lygiai buvo fiksuoti miesto parkuose. Šios įžvalgos leidžia nustatyti zonas, kuriose radiacija linkusi kauptis, ir suteikia vertingos informacijos miestų planavimui bei visuomenės informavimui.
Kodėl šis metodas svarbus
Šis metodas yra greitas, ekonomiškas ir lengvai pritaikomas. GPS žymėjimas užtikrina didelį žemėlapių tikslumą, o pats metodas tinka ir piliečių mokslo projektams – tai reiškia, kad gyventojai patys galėtų prisidėti prie radiacijos stebėsenos savo rajonuose.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad reikia platesnio mėginių rinkimo – skirtingais metų laikais, paros metu ir įvairiose žemės panaudojimo zonose. Lauko matavimus derinant su laboratorine dirvožemio analize, tikslumas dar labiau padidės.
Platesnis vaizdas
Kuriant patikimus radiacijos poveikio žemėlapius, šis metodas gali padėti nustatyti galimus šaltinius ir kaupimosi vietas. Tai – ne tik mokslas mokslininkams, bet ir mokslas, padedantis užtikrinti visuomenės saugumą ir miesto planavimą.
Norite pamatyti visą tyrimą ir žemėlapius? Viską rasite čia.