Pasaulio vandenynai ir pakrantės yra gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei – jie sugeria ir kaupia anglies dioksidą, reguliuoja klimatą, palaiko biologinę įvairovę, užtikrina maisto išteklius, darbo vietas ir poilsio galimybes. Tačiau jūrų ekosistemos yra vienos labiausiai žmogaus veiklos paveiktų aplinkų. Naujausi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos komandos, vadovaujamos prof. dr. Paulo Pereiros, tyrimai atskleidžia, kodėl jūrų būklės supratimas šiandien yra svarbesnis nei bet kada – ir kodėl tai kur kas sudėtingiau, nei gali atrodyti.  

Jūrų ekosistemų vertinimas pagal SEEA-EA 

Straipsnyje analizuojama, kaip šalys gali įvertinti jūrų ekosistemų būklę pasitelkdamos Jungtinių Tautų Ekonominės–aplinkos apskaitos sistemą (angl. System of Environmental-Economic Accounting – Ecosystem Accounting, SEEA-EA). Tai pasaulinė metodika, priimta 2021 metais, kuri padeda šalims suprasti bei stebėti, kiek gamta yra svarbi jų gyvenimui ir kaip ekosistemos gerovės prisideda prie šalies ekonomikos. Nors sausumos ekosistemoms ši sistema taikoma vis plačiau, jūrų aplinkose ji diegiama dar labai ribotai. MRU tyrėjų komanda siekė išsiaiškinti, kas trukdo patikimai įvertinti jūrų būklę.  

Nuo duomenų iki įžvalgų 

Tyrėjai išanalizavo įvairių pasaulio šalių patirtis taikant jūrų ekosistemų apskaitą – nuo Prancūzijos ir Norvegijos iki Australijos ir JAV. Jie vertino, kokie ekologiniai kintamieji pasirenkami (pvz., vandens kokybė, biologinė įvairovė, teršalai), kaip nustatomos etaloninės būklės – tai tarsi geros ekosistemos būklės „atspirties taškas“ arba sveikos gamtos pavyzdys, su kuriuo lyginama dabartinė situacija. Tyrėjai taip pat analizavo, kaip įvairūs rodikliai sujungiami į bendrą būklės indeksą. Analizė apėmė mokslinę literatūrą, tarptautines iniciatyvas, stebėsenos duomenis ir politikos dokumentus, leidžiančius atskleisti dabartinių iššūkių visumą. 

Tyrimas išskiria tris esmines problemas: 

1. Tinkamų būklės rodiklių pasirinkimas
   Šiuo metu nėra vieningo sutarimo, kokie ekologiniai matavimai tiksliausiai atspindi jūrų ekosistemų būklę. Skirtinguose tyrimuose naudojamas labai nevienodas rodiklių skaičius – nuo vieno iki keliolikos.Be to, jūrų duomenų vis dar labai trūksta. 
2. Neaišku, kas laikytina „gera būkle“
   Daugelyje šalių beveik neįmanoma nustatyti ar atkurti natūralių, praktiškai nepaliestų jūrų ekosistemų.Jos natūraliai kinta, o tarša lengvai kerta valstybių sienas. Todėl sunku rasti tinkamas etalonines teritorijas ar laikotarpius, o teisinių dokumentų nustatyti slenksčiai ne visuomet tinka visiems regionams. 
3. Sudėtinga objektyviai sujungti rodiklius į vieną indeksą
   Net ir turint perskaičiuotus rodiklius, tenka spręsti, kaip juos sujungti. Skirtingi svoriai gali lemti skirtingus rezultatus, o pasirinkimas, ar visi rodikliai yra vienodai svarbūs, neišvengiamai turi subjektyvumo. 

Kodėl tai svarbu 

Patikimai įvertinta jūrų ekosistemų būklė yra būtina norint apsaugoti biologinę įvairovę, tvariai valdyti gamtos išteklius ir suvokti, kaip aplinkos degradacija veikia žmonių gerovę – nuo maisto tiekimo iki pakrančių apsaugos ar klimato reguliavimo. Netikslūs ar nepilni būklės vertinimai apsunkina sprendimų priėmimą ir silpnina ryšį tarp gamtos būklės ir visuomenės poreikių. 

Žvilgsnis į ateitį 

MRU komanda pabrėžia poreikį kurti aiškesnes tarptautines gaires, bendras duomenų platformas ir vienodesnes metodikas. Į SEEA-EA įsitraukiant vis daugiau valstybių, standartizavimas bus būtinas siekiant veiksmingai stebėti jūrų ekosistemų pokyčius ir jų poveikį žmonių gerovei. Šis tyrimas yra svarbus žingsnis identifikuojant kliūtis ir siūlant sprendimus.  

 

Mokslinį straipsnį galite rasti čia.