Į Mykolo Romerio universitetą (MRU) atvykęs profesorius dr. Lorenzo Zucca savo vizito metu ne tik skaitė paskaitas, bet ir kvietė diskutuoti apie teisės, nežinomybės ir žmogiškosios patirties sankirtas. Filosofas ir teisės mokslininkas, šiuo metu dėstantis Londono karališkajame koledže (angl. King‘s college London) MRU studentams ir akademinei bendruomenei atvėrė unikalią galimybę pažvelgti į teisę ne tik kaip į taisyklių sistemą, bet kaip į gyvą, nuolat kintantį reiškinį.
Prof. dr. L. Zucca gimė Italijoje, o jo akademinis kelias driekėsi per Milaną, Paryžių, Oksfordą, Florenciją, Niujorką ir galiausiai – Londoną. Vizitas į Lietuvą įvyko pagal Švietimo mainų paramos fondo finansuotą programą, kurios metu profesorius vedė paskaitas MRU studentams ir bendravo su dėstytojais.
Jo moksliniai interesai apima žmogaus teises, teisės filosofiją, konstitucinę teisę ir ypač – religijos ir valstybės santykių analizę. Šiuo metu jis dirba prie projekto „Valios neapibrėžtumas“, kuriame gilinamasi į Šekspyro viziją apie galią, žinias ir žmogaus pažinimą.
Prof. dr. Lorenzo Zucca yra keleto knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius. Šiemet pasirodys naujausia jo knyga – „The Poet of Uncertainty. Shakespeare on Law, Knowledge, and Power“, kurioje susipina literatūra, teisė ir filosofija.
Prof. dr. L. Zucca viešnagė MRU priminė, kad universitetas yra ne tik žinių perdavimo vieta, bet ir gyvas, kvėpuojantis mąstymo laukas, kuriame svarbu ne tik atsakyti, bet ir drąsiai kelti klausimus. Jo įžvalgos apie teisę, nežinomybę ir žmogaus atsakomybę globaliame pasaulyje aktualios ne tik teisininkams – jos rezonuoja visiems, kuriems rūpi laisvė, mąstymas ir vertybės.
Tokie susitikimai praturtina ne tik studentų patirtį, bet ir stiprina akademinį bendradarbiavimą tarp valstybių, kultūrų ir idėjų. O galbūt svarbiausia – primena, kad teisė, kaip ir gyvenimas, retai būna juodai balta. Ir būtent tame neapibrėžtume slypi tikrasis kūrybiškumo, žmogiškumo ir pažangos potencialas.
– Kaip apibūdintumėte savo patirtį su MRU studentais, studijų programomis ir bendra akademine atmosfera? – paklausėme prof. dr. L. Zuccos.
– MRU man paliko malonaus intelektinės griežtos disciplinos ir žmogiškos šilumos deriniu pasižyminčio universiteto įspūdį. Studentai buvo aštrūs, smalsūs ir nuostabiai atviri – jie įdėmiai klausėsi, nuoširdžiai kėlė klausimus ir įsitraukė su tokia energija, kad kiekviena paskaita tapo gyva. Akademinė atmosfera man pasirodė ir ambicinga, ir tvirta, su studijų programomis, kurios aiškiai orientuotos į aktualiausias šiandienos problemas. Universitete jaučiasi gaivus aktualumo dvelksmas – lyg MRU būtų įsiklausęs į dabartį, bet ryžtingai žvelgtų į ateitį.
– Ką dėstėte savo vizito metu ir kokius dėstymo metodus taikėte?
– Dėstau apie neapibrėžtumą, dirbtinį intelektą ir teisę – analizavome, kaip algoritminės sistemos veikia teisinį mąstymą. Taip pat vedžiau paskaitas apie lyginamąją konstitucionalistiką, ypač nagrinėdamas, kaip teisinės sistemos gali atsispirti autoritariniams polinkiams. Vienas iš akcentų buvo mano „poetinės išminties“ metodas neapibrėžtumui nagrinėti – jis kviečia studentus derinti logiką su intuicija, tikslumą – su jautrumu dviprasmybei. Labiausiai vertinu dialoginius metodus, sokratišką provokavimą ir pasakojimą – auditorija tampa tarsi mažąja agorą, kurioje galvojame garsiai ir drauge.
– Kokie yra jūsų pagrindiniai akademiniai ar tyrimų interesai? Ar matote bendradarbiavimo galimybių su MRU dėstytojais?
– Pagrindinis mano tyrimų laukas sukasi aplink neapibrėžtumą – ne tik kaip informacijos trūkumą, bet kaip gyvenimo, teisės ir prasmės kūrimo sąlygą. Mane domina, kaip žmonės, institucijos ir DI sistemos orientuojasi „rūke“. Vizito metu turėjau įdomių pokalbių su dėstytojais, ypač su prof. dr. Juozu Valčiuku, apie galimą būsimo bendradarbiavimo kryptį. Aiškiai jaučiu potencialą ir tikiuosi, kad jį puoselėsime.
– Ar matote bendrų sąlyčio taškų ar vizijų būsimiems bendradarbiavimo projektams tarp jūsų universiteto ir MRU?
– Be abejo. Matyti daug bendrų temų, tokių kaip demokratijos atsparumas, skaitmeninis valdymas ir naujųjų technologijų etika. MRU dinamiškumas ir mano universiteto filosofinis gylis bei teisinis fokusas galėtų vienas kitą papildyti labai netikėtais, kūrybingais būdais. Abu universitetai, regis, siekia prasmingų, tarpdisciplininių tyrimų – tai puiki dirva bendradarbiavimui.
– Kokie jūsų dabartiniai ar būsimi tyrimų projektai, ir kokį vaidmenį juose gali atlikti tarptautinis bendradarbiavimas?
– Pradedu naują projektą apie neapibrėžtumą ir saugumą – ypač apie tai, kaip teisinės sistemos konceptualizuoja riziką ir sprendžia kibernetinio saugumo iššūkius. Tai iš esmės tarptautinio pobūdžio tema – grėsmės nepaiso sienų, tad ir mūsų mąstymas neturi jų paisyti. Bendradarbiavimas su tarptautiniais mokslininkais, įskaitant MRU, gali suteikti neįkainojamų įžvalgų ir lyginamųjų perspektyvų, kurių nė viena jurisdikcija viena negali aprėpti.
– Koks jūsų įspūdis apie Lietuvą ir MRU kaip akademinę instituciją po šio vizito?
– Lietuva mane nustebino – pačia geriausia prasme. Tai gyvybinga, į priekį žengianti šalis su įspūdinga startuolių kultūra, kuri nėra atskirta nuo akademinio pasaulio, bet su juo aktyviai sąveikauja. MRU, ypač, yra „prisijungęs“ – tiek intelektualiai, tiek praktiškai, ir tai labai jaučiasi. Institucija atrodo lanksti, intelektualiai dosni ir siekianti prasmingo tarptautinio bendradarbiavimo. Išvykau su pagarba ir šiek tiek pavydo jausmu.
– Kokią žinutę perduotumėte kolegoms, svarstantiems apie trumpalaikį dėstymo vizitą MRU ar kitur?
– Važiuokite – ir neatsivežkite vien skaidrių. Atsivežkite savo klausimus, abejones, dar nesusiformavusias mintis. MRU siūlo ne tik studentus, kuriuos mokyti, bet ir mąstytojus, su kuriais kalbėtis. Bendruomenė yra svetinga ir aštri, o aplinka – tiek akademinė, tiek kultūrinė – siūlo galimybę būti nustebintam, iššūkiui ir įkvėpimui. Ir taip – paragaukite maisto. Galbūt jis neišspręs jūsų tyrimų problemų, bet tikrai pagerins jūsų požiūrį į jas.
