Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektorė prof. dr. Natalija Kaminskienė teigia, kad jauni žmonės vis labiau studijų programas renkasi atsakingai ir sąmoningai – atsižvelgdami į savo gebėjimus, būsimos profesijos prasmę bei darbo rinkos realijas. Tendencija studijas rinktis pagal vadinamąjį „profesijos prestižą“, pasak MRU vicerektorės, nyksta. Juolab, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas nuolat keičia ir patį suvokimą, kas yra ta „prestižinė profesija“. Nuolat atsiranda naujų kompetencijų ar net profesijų poreikis, kuris tradicines „prestižines profesijas“ gali akimirksniu išstumti į paraštes.
„Numatyti, kokios profesijos išliks paklausios labai sudėtinga, ypač kai pasaulis taip greitai keičiasi, vyksta finansinės ar demografinės krizės. Patarčiau, įvertinus savo galimybes, asmenines savybes ir savo lūkesčius programai, rinktis tokią studijų programą, o kartu ir profesiją ar specialybę, kuri būtų artimiausia šiems jūsų kriterijams“, – pataria prof. dr. N.Kaminskienė.
Be to, pasak prof. dr. N.Kaminskienės, dėl nuolatinių pokyčių ir inovacijų, mokymasis visą gyvenimą tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe, todėl ir profesijos keitimas – vis labiau įprastu reiškiniu. Universitetas čia atveria duris tiek ką tik mokyklą baigusiems jaunuoliams, tiek jau dirbantiems ar savo kelią iš naujo atrandantiems žmonėms.
Kaip keičiasi jaunų žmonių požiūris į studijas ir kaip universitetai reaguoja į nuolat kintančią aplinką – kalbamės su MRU vicerektore studijoms prof. dr. N.Kaminskiene.
– Ar šiemet priėmimo tvarkoje yra esminių pokyčių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį abiturientams?
– Ko gero reikia priminti stojantiesiems, kurie įgis vidurinį išsilavinimą 2025 metais, kad įsigalioja minimalūs reikalavimai būti išsilaikius tris valstybinus egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinkto dalyko. Jų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei 50 balų pretenduojant į universitetą. Savaime aišku, kad įveikus šį slenkstį, abiturientai dar konkuruoja tarpusavyje, norėdami įstoti į jų pasirinktą studijų programą, nes priimamų studijuoti skaičius yra ribotas. Ankstesniais metais baigusiems mokyklas galioja jų baigimo metais nustatyti minimalūs reikalavimai. O dokumentų padavimas per LAMA BPO sistemą iš esmės liko toks pats.
– Kokias tendencijas stebite pastaraisiais metais? Ar keičiasi jaunimo prioritetai, lūkesčiai, kriterijai aukštosioms mokyklos bei studijų programoms?
– Nors vadinamasis „profesijos prestižas“ vis dar turi įtakos renkantis studijų programą, pastebime, kad tai jau nebėra svarbiausias kriterijus. Daugėja studentų, kurie renkasi ne populiariausią, bet jiems tinkamiausią programą. Konsultuodami stojančiuosius taip pat pastebime, kad jaunimas renkasi programas, kurios turi aiškią sąsają su darbo rinka – psichologija, teisė, IT, sveikatos mokslai, verslas. Taip pat abiturientams labai svarbu galimybės greitai įsidarbinti ar įkurti savo verslą, todėl moksleiviai ieško programų, kurios siūlo praktiką, mainų galimybes. Taigi apibendrinus – abiturientų pasirinkimai tampa vis labiau apgalvoti ir orientuoti į ateities perspektyvas.
– Ar jau dabar, tik prasidėjus pagrindiniame priėmimui, galima įžvelgti, kokios studijų kryptys šiemet kelia didžiausią susidomėjimą?
– Taip, aiškiai matome didelį susidomėjimą psichologijos, teisės, verslo ir vadybos mokslais.
– Kiek šiuolaikiniai abiturientai domisi ne tik pačia studijų programa, bet ir papildomomis galimybėmis – mainais, praktika, veiklomis studentams?
– Sulaukiame nemažai klausimų iš stojančiųjų ypatingai dėl praktikos, taip pat mainų ir papildomų veiklų galimybių, todėl ko gero šios galimybės yra tikrai labai svarbios abiturientams. Šiais metais aktyviau domimasi gretutinėmis pedagogo studijomis. Pavyzdžiui, turime programą „Dalykinė anglų ir kita užsienio kalba“, kur antrame kurse galima papildomai pasirinkti ir gretutines pedagogo studijas. Asmuo baigęs programą ir gretutines studijas įgyja filologijos bakalauro laipsnį ir pedagogo kvalifikaciją. Tai leidžia mokyti kalbos mokykloje, o įvertinus mokytojų trūkumą, tai yra garantuotas darbas.
– Kaip demografiniai pokyčiai Lietuvoje veikia universitetų planavimą ir konkurenciją dėl studentų?
– Sumažėjus abiturientų skaičiui natūralu, kad vyksta konkurencija tarp aukštųjų mokyklų. Tačiau per 35 gyvavimo metus MRU kryptingai išlieka lyderiu socialinių mokslų srityje – nuolat laikome ranką ant pulso rengdami naujas visuomenės ir valstybės lūkesčius atitinkančias studijų programas, aktualias ir viešajam, ir verslo sektoriui. Pavyzdžiui, šiais metais atidarome net aštuonias universitetines bakalauro studijų programas Sūduvos regione – teisės, pedagogikos, verslo administravimo, informatikos kryptyse. Kitais metais Vilniuje ir Kaune planuojame atidaryti „Nacionalinio saugumo“ programą, kurią baigę absolventai galės įsidarbinti partnerinėse institucijose, veikiančiose nacionalinio saugumo srityje. Įsibėgėja „Verslo kūrimo ir startuolių“ programa. Universitetas nuolat didina pastangas pritraukti daugiau tarptautinių studentų, pasiūlydamas anglų kalba dėstomas studijų programas verslo, psichologijos, informatikos kryptyse. Kiekvienais metas matome didėjantį iš užsienio į mūsų universitetą atvykstančių studijuoti studentų skaičių.
– Su kokiais esminiais iššūkiais šiandien susiduria universitetai ir konkrečiai MRU, siekdami pritaikyti studijų programas prie kintančių darbo rinkos poreikių, technologinių naujovių ir apskritai nuolatinio gyvenimo tempo?
– Kaip ir visi universitetai, susiduriame su dirbtinio intelekto skvarba į kasdieninį gyvenimą, taip ir pas mus universitete kyla daug diskusijų apie jo panaudojimą studijų procese tiek iš studentų, tiek iš dėstytojų pusės. Sprendžiame, kaip rasti teisingą santykį tarp nutolusių studijų ir auditorinių užsiėmimų. Dar vienas iššūkis – kaip suderinti vis spartesnį gyvenimo tempą, kuris dažnai nulemia, kad studentai pradeda dirbti jau antrais ar trečiais studijų metais, su universiteto teikiamomis puikiomis galimybėmis bent dalį studijų laiko praleisti užsienio partneriniuose universitetuose, taip praplečiant savo akiratį ir atveriant naujas galimybes tolimesnei pažangai. Jeigu anksčiau tarp studentų buvo labai populiarios ilgosios (semestro ar net dviejų) studijų išvykos į užsienio universitetus, dabar studentai dažniau renkasi trumpesnį tarptautinį mobilumą.
– Kokie šiandien yra pagrindiniai iššūkiai ir galimybės pritraukiant tarptautinius studentus?
– Pagrindiniai iššūkiai susiję su migraciniais klausimais – ilgos laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūros ir apskritai dideli neišduodamų tokių leidimų skaičiai, sudėtingos teisinės procedūros ir didelė konkurencija su kitais regiono universitetais. Nors šioje konkurencijoje tikrai jaučiamės tvirtai – tarptautiniams studentams MRU siūlo kokybiškas studijas už palankią kainą, mobilumo galimybes, galimybę dirbti studijų metu ir pasilikti vieneriems metams po studijų baigimo darbo paieškai. Tikrai ne visos valstybės tokias galimybes siūlo tarptautiniams studentams.
– MRU strategijoje numatyta kelti kokybės kartelę tarptautiniams studentams – ką tai reiškia praktikoje? Ar tai padeda pritraukti studentus ne tik iš Rytų šalių, bet ir Vakarų Europos, Skandinavijos?
– Visiems tarptautiniams studentams keliami aukštesni stojimo reikalavimai, tikrinama jų motyvacija studijuoti ir žinios apie ketinamą studijuoti programą. Praktikoje tai reiškia, kad į MRU įstoja ne tik norintys studijuoti, bet ir gebantys tai daryti bei laiku užbaigti studijas tarptautiniai studentai, kurie po studijų mūsų universitete gali prisidėti prie mūsų valstybės ir ES gerovės didinimo. Pastaraisiais metais studentų geografija ženkliai prasiplėtė. Ypač smagu, kad daugėja studentų iš Vakarų Europos, taip pat kaimyninių Latvijos ir Estijos, ko anksčiau pasitaikydavo rečiau.
– Kokias dažniausias klaidas, jūsų nuomone, daro abiturientai rinkdamiesi studijas? Į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kad vėliau nereikėtų keisti studijų programos ar nusivilti savo pasirinkimu?
– Kad renkamasi populiarias ar „gerai skambančias“ studijų programas, neįsigilinus apie ką programa. Ne maža dalis renkasi programas, kurios galimai užtikrina dideles pajamas, tačiau neįvertina savo kompetencijų ir asmeninių gebėjimų dirbti pasirinktoje sferoje. Nežinojimas darbo specifikos, ką konkrečiai teks dirbti baigus vieną ar kitą programą, sukelia abejones dėl tolesnių svajonių įgyvendinimo.
Kaip ir priimant bet kurį svarbų sprendimą, esu tikra, kad abiturientai turi iš anksto ruoštis sąmoningam pasirinkimui: surinkti apie studijų programą informaciją (kokie dalykai bus joje dėstomi, kas yra dėstytojai, kokie yra programą baigusių studentų atsiliepimai), esant norui – net pabendrauti su studijų programos, apie kurią galvoja, vadovu, pasidomėti dėl to, kokias profesines galimybes atveria studijos šioje programoje, įvertinti savo stipriąsias puses ir galimybes jas realizuoti pasirinkus studijas konkrečioje studijų programoje. Ir tik tuomet priimti sprendimą dėl studijų pasirinkimo.
– Kaip šiandien vertinamas sprendimas keisti studijų programą? Ar tai vis dar laikoma klaida, ar priešingai – natūrali studijų proceso dalis, leidžianti jauniems žmonėms ieškoti savo kelio?
– Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje sprendimas keisti studijų programą turėtų būti vertinamas kaip natūrali ir net pozityvi studijų proceso dalis. Bet tokių atvejų natūraliai mažės, jeigu abiturientai rinksis programas ne intuityviai, paveikti reklamos, bet darydami sąmoningą pasirinkimą, turėdami visą sprendimui priimti reikalingą informaciją.
– Ką patartumėte tiems, kurie vis dar abejoja, ką studijuoti ar kur stoti? Kaip, jūsų nuomone, atrasti tą aukso vidurį tarp norų ir racionalaus pasirinkimo?
– Į darbo rinkos prognozes galima atsižvelgti, tačiau numatyti, kokios profesijos išliks paklausios labai sudėtinga, ypač kai pasaulis taip greitai keičiasi, vyksta finansinės ar demografinės krizės. Siūlymas būtų, įvertinus savo galimybes, asmenines savybes ir savo lūkesčius programai, rinktis tokią studijų programą, o kartu ir profesiją ar specialybę, kuri būtų artimiausia šiems jūsų kriterijams. Tikiu, kad nuosekliai dirbant, bet kurioje profesijoje galima tapti puikiu ir visiems reikalingu specialistu.
– MRU akcentuoja „mokymosi visą gyvenimą“ svarbą. Kaip ši koncepcija realizuojama praktikoje – kokias studijų formas, galimybes ar lankstumo sprendimus universitetas siūlo jau dirbantiems ar karjerą keičiantiems žmonėms? Kodėl apskritai šiandien taip svarbu skatinti mokymąsi visą gyvenimą?
– Mano nuomone, kiekvienas iš mūsų turime eiti į priekį kartu su savo laikmečiu. Jeigu pastebite, kad jus supantis pasaulis jus lenkia, reiškia – laikas pasitobulinti, sužinoti kažką naujo, kad galėtumėte neatsilikti, išlikti konkurencingi darbo rinkoje. MRU nuolat siūlo galimybę ne tik studijuoti pilnavertėse studijų programose, bet ir mokytis atskirų studijų dalykų (pvz., projektų valdymo, verslumo, užsienio kalbų, psichologijos), specialiai sukurtų tematinių mokymų (pvz., kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto, mediacijos, vadybos ir organizacinės psichologijos). MRU taip pat siūlo papildomąsias studijas tiems, kurie galbūt turi praktinės patirties konkrečioje srityje, tačiau neturi tinkamo išsilavinimo.
–Tai pirmieji metai, kai vyksta priėmimas ir į MRU Sūduvos akademiją. Kokią, jūsų nuomone, žinią Marijampolės regiono moksleiviams pasiuntė universitetinių studijų atėjimas į jų miestą?
– Mykolo Romerio universiteto atėjimas į Sūduvos regioną siunčia labai svarbią žinią apie tai, kad regionų vystymas yra ne tik vienas iš strateginių nacionalinių tikslų, bet realybė. Realybė, kuri keičia ne tik Marijampolės miesto veidą, bet ir moksleivių ateitis. Arčiau moksleivio atsiranda universitetinės studijos, kurios plačiausiai atveria skirtingų profesijų duris – verslo, logistikos, informatikos, pedagogikos, teisės, finansų. Labai norime, kad Sūduvos akademija išaugtų į rimtą ir pažangų akademinį miestelį, kuriame kiekvienas rastų įdomios ir sau naudingos veiklos. Vyresniems studentams tai puiki galimybė derinti darbą ir šeimą su aukštos kokybės studijomis, norintiems pakeisti profesiją ar kelti kvalifikaciją – ranka pasiekiamas galimybes tai padaryti pasirinktus ištęstinių studijų formatą. Tai yra šios dienos realybė – jeigu neturi galimybės keliauti siekti mokslo į didžiuosius Lietuvos miestus, mokslas pats ateina pas tave į namus.