Balandžio 9 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nuo viktimizacijos iki įgalinimo: ugdytojų ir ugdytinių saugumo diskursai“ (angl. „From Victimisation to Empowerment: Educators’ and Learners’ Discourses of Safety“). Joje Lietuvos ir užsienio mokslininkai, tyrėjai bei švietimo praktikai iš Lenkijos, Izraelio, Slovakijos, Belgijos ir Portugalijos pristatė naujausius tyrimus bei diskutavo apie vieną aktualiausių šių dienų temų – mokinių ir mokytojų saugumą, gerovę bei įgalinimą švietimo aplinkoje.
„Šiandien susirinkome ne tik pristatyti naujausius tyrimus ar pasidalinti profesionaliomis įžvalgomis. Mes susibūrėme, kad išspręstume vieną jautriausių ir svarbiausių problemų šiuolaikiniame švietime: žmonių saugumo švietimo aplinkoje klausimą. Mes esame čia, kad apmąstytume saugumą, kuris prasideda nuo teisės būti išgirstam, gerbiamam ir matomam. Saugumą, be kurio negali egzistuoti ir kokybiškas mokymasis, nei prasmingas mokymas, nei pagarbi akademinė ir socialinė bendruomenė”, – savo kalboje teigė MRU vicerektorė mokslui ir inovacijoms dr. Eglė Malinauskienė.
Labai simboliška, kad šios konferencijos pavadinimas atspindi kelionę – nuo viktimizacijos iki įgalinimo. Tai ne tik akademinės sąvokos, jos atspindi vertybėmis grįstą požiūrį. Jos kviečia mus neapsiriboti nuo problemų identifikavimo, bet ieškoti sprendimų, skatinti pokyčius ir stiprinti tiek individą, tiek bendruomenę. Dr. E. Malinauskienė taip pat pabrėžė, kad šiandieniniame pasaulyje, kai švietimas vis dažniau susiduria su karo, migracijos, socialinės atskirties, skaitmeninių grėsmių ir emocinės įtampos iššūkiais, mūsų pareiga yra ne tik analizuoti pažeidžiamumą, bet ir ugdyti atsparumą, solidarumą ir pasitikėjimą. Būtent šie klausimai nagrinėti plenariniuose pranešimuose ir teminėse sesijose.
Konferencijos plenarinių sesijų centre – švietimo ir saugumo sankirtos analizė geopolitinių iššūkių kontekste, pedagogų profesinė tapatybė karo zonose. Mokslininkai, tyrėjai bei švietimo praktikai pristatė pranešimus ir apie Ukrainos vaikus, kurie yra karo pabėgėliai, mokytojų patiriamą viktimizaciją (jos formas), jų profesinį perdegimą bei aptarė kitas aktualias temas dėl skaitmeninės viktimizacijos, dvejopo dirbtinio intelekto vaidmens užtikrinant pedagogų ir mokinių saugumą, vaikų apsaugos sistemų. Renginio metu tuo pačiu aptarti kokybinių tyrimų duomenys, kurie buvo surinkti iš vaikų, tėvų ir ugdytojų perspektyvų dėl vaiko teisių dalyvaujant neformaliojo ugdymo veiklose ir atsižvelgimą į jo nuomonę priimant su ugdymu susijusius sprendimus. Pristatytas kitas svarbus tyrimas, skirtas mokytojų saugumo diskurso, viktimizacijos, kritinio mąstymo ir psichologinės gerovės sąsajų analizei. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip mokytojai patiria įvairias viktimizacijos formas iš mokinių, tėvų ar kolegų, kaip šios patirtys veikia jų profesinę veiklą, emocinę būseną ir atsparumą. Tokie atlikti ir pristatyti tyrimai kalba ne abstrakčiai, o yra glaudžiai susiję su žmonių gyvenimu, kasdiene mokyklos patirtimi ir realių sprendimų poreikiu. Tyrėjai ir praktikai konferencijos metu analizavo ir nuolatinėje globoje augančių vaikų socialinių įgūdžių ugdymą – kokie gebėjimai yra esminiai vaikams, kurie gyvena ilgalaikės globos sąlygomis, ir kaip švietimo bei globos institucijos gali prisidėti prie jų savivertės, atsparumo, santykių kūrimo ir saugios ugdymo aplinkos stiprinimo.
Ši konferencija subūrė tyrėjus ir praktikus ne tik iš Lietuvos universitetų ir institucijų, tačiau ir iš užsienio. Tarptautinė perspektyva šiandien yra ypač svarbi, nes saugumas švietime nebėra vienos mokyklos, vienos šalies ar vienos konkrečios sistemos rūpestis. Tai pasaulinės atsakomybės klausimas.
„MRU ši konferencija yra prasminga ir glaudžiai susijusi su mūsų vertybėmis. Esame universitetas, vertinantis ne tik akademines žinias, bet ir jų poveikį visuomenei. Tikime, kad moksliniai tyrimai turi prisidėti prie teisingesnės, jautresnės ir saugesnės aplinkos kiekvienam žmogui kūrimo. Todėl ypač vertiname konferencijas, kuriose susipina mokslinė veikla, praktika ir socialinė atsakomybė”, – akcentavo dr. E. Malinauskienė.
Saugi edukacinė aplinka nėra atsitiktinumas – ji kuriama bendromis pastangomis, pagarba, atsakomybe ir drąsa veikti. Ši konferencija įkvepia skatinti pokyčius ir kurti švietimo sistemą, kurioje kiekvienas vaikas, kiekvienas pedagogas ir kiekvienas bendruomenės narys gali jaustis saugus, orus ir įgalintas.
