Klimato krizė, socialinė nelygybė, nykstanti biologinė įvairovė, išteklių švaistymas – tai neatsiejami šių laikų iššūkiai, turintys tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Tačiau dažnai šie reiškiniai laikomi abstrakčiais, atitolusiais nuo kasdienybės. Vis dėlto būtent jie formuoja aplinką, kurioje gyvename, auga mūsų vaikai ir kurią paliksime ateities kartoms.
Į šiuos klausimus gilinamasi, įgyvendinant BIOTraCes (angl. Biodiversity and Transformative Change for Plural and Nature-Positive Societies). Tai – tarptautinis tyrimų projektas, finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Horizontas“. Čia dalyvauja mokslininkai iš devynių Europos šalių. Tarp jų – ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių komanda, kuriai vadovauja dr. Audra Balundė.
Darnus vystymasis – tarp politinės retorikos ir praktinės realybės
Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslai (DVT), patvirtinti 2015 m., apima kovą su skurdu, lygybę, sveikatą, švietimą, klimato veiksmus ir dar daugiau – iš viso 17 tikslų. Tačiau, kaip pabrėžia BIOTraCes tyrėjai, jų įgyvendinimas realiame gyvenime ne visada yra aiškus ar vienareikšmis.
„Remiantis BIOTraCes projekto mokslininkų nuomone, DVT buvo sukurti pagal turtingų šalių ir verslo logiką, nors būtent šios sistemos prisidėjo prie problemų, kurias dabar bandoma spręsti“, – teigia dr. Audra Balundė.
Anot mokslininkės, sprendžiant ekologines problemas būtina atliepti socialinius, kultūrinius ir ekonominius kontekstus. Priešingu atveju net geriausi ketinimai gali sukelti neigiamų pasekmių. Štai biologinės įvairovės atkūrimas, nesuderintas su socialinėmis realijomis (pvz., skurdu ar nelygybe), gali sulaukti vietos bendruomenių pasipriešinimo ar net pagilinti socialinę nelygybę.
Biologinės įvairovės nykimas – bendras pavojus
BIOTraCes tyrėjai akcentuoja, kad biologinės įvairovės nykimas – tai ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominė bei socialinė krizės. Prarandant ekosistemų paslaugas (pvz., švarius vandens išteklius, dirvožemio kokybę), kyla grėsmė maisto sistemų stabilumui ir visuomenės gerovei.
Tarpvyriausybinėje biologinės įvairovės platformoje IPBES dar 2019 m. buvo kalbama apie esminius sisteminius pokyčius. Viename iš 2025-aisias parengtų BIOTraCes rekomendacinių dokumentų politikos formuotojams, remiamasi vadinamuoju „DVT vestuvių torto“ modeliu, pasiūlytu 2016 m. Stokholmo forume. Minėtame modelyje darnaus vystymosi pagrindas – gamtinės aplinkos išsaugojimas. Tik tada galima kalbėti apie socialinę pažangą ir, galiausiai, – apie viršutinį DVT torto sluoksnį – ekonominį augimą.
Ką rodo tyrimai Lietuvoje?
MRU tyrėjų komanda Lietuvoje gilinasi į upių, užtvankų ir bendruomenių santykį. Biologinės įvairovės specialistai teigia, kad užtvankos daro žalą upių ekosistemoms, todėl daugelyje šalių jos šalinamos. Tačiau MRU mokslininkės pabrėžia: užtvankos nėra vien betono konstrukcijos, o gali būti svarbios vietos žmonėms – dėl prisiminimų, simbolinės ar praktinės reikšmės.
Taigi įgyvendinant projektą analizuojama, kaip bendruomenės mato užtvankas, kaip šios siejasi su vietos tapatybe, istorija, vertybėmis. Gerosios užtvankų šalinimo praktikos kitose Europos šalyse rodo, kad suinteresuotųjų grupių, ypač tų, kurios dažnai lieka paraštėse (moterys, jaunimas, etninės mažumos) ir vietinių bendruomenių įtraukimas priimant sprendimus – būtinas.
Tvarumas negali būti vienpusis
Viena pagrindinių BIOTraCes rekomendacinio dokumento politikos formuotojams įžvalgų – tvarumo politika negali būti vien techninė ar ekonomizuota. Ji turi būti kultūriškai jautri, įtraukianti, grindžiama vietos žiniomis ir patirtimis. Tradicinės žinių sistemos, tokios kaip piemenystės praktikos Vengrijoje, padeda saugoti ekosistemas ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Dokumente politikos formuotojai kviečiami pripažinti gamtą – ekosistemas, gyvūnus, vandenį – kaip darnaus vystymosi naudos gavėjus, atsisakant vien siaurų ekonominių vertinimų. Taip pat siūloma kurti gaires, pritaikytas konkrečioms vietoms, o ne taikyti vienodus sprendimus visur. Mokslininkių teigimu, gamtosaugos klausimus kartu gali spręsti įvairios suinteresuotos grupės: įtraukiant ekspertus ir politikus, universitetus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes, aktyvius piliečius.
„Tvarumas – tai gebėjimas klausytis, įtraukti ir bendradarbiauti“, – pabrėžia dr. Audra Balundė, BIOTraCes projekto Lietuvoje vadovė.
MRU indėlis į tvarią visuomenę
MRU siekia būti ne tik mokslinių žinių kūrėju, bet ir pokyčių iniciatoriumi. Darnaus vystymosi kryptis jau penkerius metus įtvirtinta universiteto strategijoje. Ji apima studijas, tyrimus, inovacijas ir kasdienes praktikas.
„Darnaus vystymosi tikslai – tai žmogaus ir aplinkos, dabarties ir ateities, saugumo ir teisingumo jungtys“, – teigia MRU vicerektoriaus patarėja darnios plėtros klausimais dr. Nomeda Gudelienė.
Ši BIOTraCes iniciatyva kviečia pažvelgti giliau. Į tai, kas iš tiesų lemia darnią visuomenę, ir kaip ji turėtų būti kuriama ne vien pažymėjus politinius tikslus, bet įsiklausant, įtraukiant ir kartu mokantis iš gamtos bei žmonių.
Foto: iš BIOTraCes tinklapio