Šiandieninis mokslas neturi valstybinių sienų. Svarbiausia patirtis, žinios ir aistra jas dalintis.

Vos prieš kelis mėnesius prisijungusi prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) kaip Viešojo saugumo akademijos vyriausioji mokslo darbuotoja, vengrų kilmės prof. dr. Tímea Drinóczi jau spėjo atstovauti universitetui tarptautinėje arenoje – prestižinėje Oksfordo universiteto konferencijoje („Women, Gender, and Constitutionalism in Central and Eastern Europe“). Ten ji pristatė savo tyrimus apie lyčių lygybės ir konstitucinių procesų sankirtas Vidurio ir Rytų Europoje.

„Kalbėdama Oxforde, pabrėžiau, kad moterų ir mažumų patirtys konstituciniuose procesuose nėra šalutinis klausimas – tai demokratijos lakmuso popierėlis“, – pasakoja prof. dr. T. Drinóczi.

Šiais mokslo metais įsiliejusi į MRU mokslo bendruomenę, ji į universitetą atsinešė platų tarptautinių tyrimų tinklą, sukauptą Europoje ir Lotynų Amerikoje. Jos darbai jungia teisę, kalbotyrą ir socialinius mokslus, o tyrimai neapsiriboja vien teismų praktikomis – mokslininkė nagrinėja gilumines sąsajas tarp demokratijos, konstitucionalizmo ir socialinių pokyčių.

Demokratijos anatomija: kai teisėkūra tampa konstitucine problema

Prof. dr. Tímea Drinóczi naujausių tyrimų šerdis – teisėkūros proceso ir konstitucinio atsparumo klausimai tiek Europoje, tiek Lotynų Amerikoje. Ji yra daugelio tarptautinių projektų dalyvė ir knygų bendraautorė.

Kartu su vengrų mokslininku Viktoru Kazai ji redaguoja leidinį, kurį planuoja išleisti prestižinė leidykla Bloomsbury Hart Publishing. Leidinyje bus pristatyta daugiau nei 20 Europos šalių praktikų ir institucijų – Europos Žmogaus Teisių Teismo, Venecijos komisijos, ESBO ODIHR – požiūriai į teisėkūros procesą. Vienas iš šio leidinio skyrių rengia ir MRU Teisės mokyklos konstitucinės teisės ekspertė dr. Jolita Miliuvienė.

„Tai pirmas mūsų bendradarbiavimas su dr. J. Miliuviene ir, tikiu, puiki pradžia tolimesnei profesinei partnerystei“, – dalinasi prof. dr. Tímea Drinóczi.

Tuo pačiu metu ji kartu su kolegomis iš Brazilijos, Čilės ir Vengrijos dalyvauja kitame projekte, kurį įgyvendindami mokslininkai analizuoja piktnaudžiavimo teisės aktais atvejus Lotynų Amerikoje. Abu šie projektai gimsta tarptautiniame ICCAL tinkle (Max Planck institutas, Vokietija), kuriame mokslininkė tiria, kaip teisėkūros procesų priežiūra prisideda prie konstitucinės atsparos.

Prof. dr. Tímea Drinóczi taip pat užmezgė bendradarbiavimą su Brazilijos teisininku Victor Marcel Pinheiro (IDP, Brazília). Kartu jie rengia naują Bloomsbury Hart leidinį, skirtą Lotynų Amerikos parlamentinio įstatymų leidybos proceso teorijai, praktikai ir iššūkiams. Knygoje bus pristatytos trylikos jurisdikcijų patirtys ir regioninės perspektyvos, kurios dažnai lieka nuošalyje lyginamuosiuose tyrimuose.

„Teisėkūros procesas nėra tik techninė procedūra. Jis atspindi valstybės konstitucinę kultūrą – jos gebėjimą išgirsti, derėtis, paisyti pusiausvyros“, – teigia prof. dr. Tímea Drinóczi.

Kai demokratija ir konstitucionalizmas griūva kartu

Kartu su lenkų konstitucionaliste Agnieszka Bień-Kacała prof. dr. T. Drinoczi sukūrė „neliberalaus konstitucionalizmo“ sąvoką, apibūdinančią demokratijos nuosmukio procesus Vengrijoje ir Lenkijoje.
Jų bendri tyrimai pasirodė dviejose Routledge knygose (2021, 2022) ir netrukus bus pristatyti „Oxford Handbook of Comparative Constitutional Law“ (2nd edition).

„Demokratijos nuosmukis ne tik silpnina institucijas, bet ir ardo pačią konstitucionalizmo esmę – šių dviejų reiškinių griūtis yra abipusė“, – aiškina mokslininkė.

Šiuos klausimus ji analizuoja ir tarptautiniuose projektuose, tyrinėjančiuose konstitucinės tapatybės ir neliberalizmo santykį įvairiose šalyse – nuo Pietų Afrikos iki Indijos ir Brazilijos. Drauge su šios šalies kolega Emilio Meyer (UFMG, Belo Horizonte) surengė simpoziumą tarptautiniam žurnalui „International Journal of Constitutional Law“.

Teisėkūros kalba ir tarpdisciplininiai tyrimai

Prof. dr. T. Drinoczi veikla išsiskiria ir tarpdisciplininiu požiūriu, jungiančiu teisę ir kalbotyrą.
Knyga „Language for Legislation and Legislation through Language“ (Routledge, 2026), redaguota drauge su Giulia A. Pennisi ir Helen Xanthaki, – pirmasis tarpdisciplininis rinkinys, tiriantis, kaip lingvistika gali padėti kurti aiškesnius, skaidresnius teisės aktus (nuoroda).

 „Teisėkūros rengimas nėra tik teisinė ar techninė užduotis. Tai komunikacinis veiksmas, kuris lemia, kaip piliečiai supranta ir priima teisę“, – pabrėžia prof. dr. Tímea Drinóczi.

Jos darbai apima ir socialiai aktualias temas – pavyzdžiui, tyrimus apie kraštutinės dešinės diskursą bei jo poveikį moterų ir LGBTQ+ teisių apsaugai Lotynų Amerikoje ir Europoje. Ši kryptis jau davė vaisių – parengtas edukacinis leidinys portugalų kalba (nuoroda). Šia tema rengiama ir nauja knyga, kurią išleis leidykla „Routledge“.

Mokymas kaip bendrakūra

Sukaupusi dėstymo patirties Brazilijoje ir Kenijoje, prof. dr. Tímea Drinóczi MRU atneša aktyvaus, dialogu pagrįsto mokymo metodiką.

„Mano tikslas – ugdyti nepriklausomą, kritiškai mąstantį studentą. Vietoje tradicinių egzaminų studentai rengia trumpus tyrimų darbus, pagrįstus klasės diskusijomis ir refleksijomis“, – sako ji.

Mokslininkė prisidėjo prie 13-osios MRU Doktorantų draugijos organizuotos tarptautinės jaunųjų tyrėjų konferencijos „Socialinės transformacijos šiuolaikinėje visuomenėje“ (STICS 2025), suteikiančios erdvę tyrinėti socialinius pokyčius ir akademinę bendrystę.

MRU vertė – tarptautinis ryšys ir naujos bendradarbiavimo kryptys

Per trumpą laiką MRU publikacijų sąraše jau atsirado naujų įrašų su prof. dr. Tímea Drinóczi vardu – Routledge, Oxford University Press, Springer, Bloomsbury Hart ir Walter de Gruyter leidiniuose.

Prof. dr. Tímea Drinóczi veikla rodo, kad MRU tampa vis ryškesniu tarptautinės konstitucinės teisės tinklų dalyviu. Jos atėjimas atvėrė universitetui naujas bendradarbiavimo kryptis su Oksfordo ir Brazilijos universitetais, o kartu – naujas erdves studentams bei jauniesiems tyrėjams.

„MRU turi didelį potencialą jungti skirtingų šalių patirtis ir skatinti akademinį dialogą tarp disciplinų. Tikiu, kad čia gimstančios idėjos gali turėti pasaulinį atgarsį“, – apibendrina mokslininkė.

 

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotrauka: mokslininkės asmeninis archyvas