Augant geopolitiniams iššūkiams ir Lietuvai stiprinant savo pozicijas tarptautinėje erdvėje, vis daugiau dėmesio skiriama mokslo diplomatijai, kuri tampa svarbia valstybės užsienio ir saugumo politikos dalimi. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija rengia strategines mokslo diplomatijos gaires. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad yra siekiama, jog Lietuvos mokslo diplomatijos ekosistema veiktų kaip efektyvi ir koordinuota sistema su aiškiai apibrėžtomis institucijų atsakomybėmis ir strateginiais prioritetais.
Mokslo diplomatijos svarba ir stiprinimas
„Mokslo diplomatiją suprantame kaip strateginį valstybės įrankį, kuris padeda kryptingai stiprinti mūsų konkurencingumą, atsparumą ir Lietuvos kaip patikimos bei inovatyvios šalies įvaizdį“, – teigė ministras K. Budrys.
Šių gairių įgyvendinime svarbų vaidmenį gali atlikti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Lituanistikos programa. Vienas iš šios programos uždavinių – Lietuvos mokslo diplomatijos plėtra. LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narys ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Humanitarinių mokslų instituto prof. dr. Povilas Aleksandravičius pažymi, kad ši sritis iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai išplėtota:
„Turime pripažinti, kad iki šiol mokslo diplomatijos veiklos buvo apleistos, tačiau geopolitinė Lietuvos situacija, būtinybė atstovauti Lietuvos interesams pasaulyje, taip pat ir mokslinėmis priemonėmis, verčia mokslo diplomatiją kelti į prioritetinį lygmenį.“
Lituanistikos programoje mokslo diplomatija siejama su veiklomis, kuriomis siekiama pasaulyje reprezentuoti Lietuvos poreikius ir mokslo rezultatus, megzti ryšius su užsienio mokslinėmis, tarptautinėmis ir diplomatinėmis institucijomis bei žiniasklaida. Tokios veiklos gali apimti dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, jų organizavimą, stažuotes, bendradarbiavimą su užsienio institucijomis, darbą su žiniasklaida ar lietuvių bendruomenėmis užsienyje.
Apie Lietuvą, kitas Baltijos šalis pasaulyje kalbama daug – žiniasklaidoje, įvairiose institucijose ir mokslininkų bendruomenėse, tačiau tai daroma ne visada kompetentingai ar Lietuvai palankia linkme. Kaip teigia prof. dr. P. Aleksandravičius, „kai apie mus kalbama mums nedalyvaujant, klaidos ir netinkamos intencijos tampa neišvengiamos.“ Anot jo, mokslo diplomatija turėtų prisidėti prie to, kad su Lietuva susijusiose temose būtų išgirstas Lietuvos balsas ir tai taptų atsvara Lietuvai nedraugiškų šalių skleidžiamai propagandai.
Iki šiol mokslo diplomatijos srityje daugiausia vyraudavo pavienės iniciatyvos, o bendros strategijos ir sistemos nebuvo. Tikimasi, kad Lituanistikos programa taps viena iš svarbių šios srities stiprinimo priemonių, todėl LMT ragina mokslininkus, ketinančius teikti paraiškas, įvertinti mokslo diplomatijos veiklų galimybes.