MRU alumnė Vaida Šarauskienė: „Psichologas teisme – vis dar simbolinis dalyvis, bet situacija keičiasi" - MRU
Naujienos

3 birželio, 2016
MRU alumnė Vaida Šarauskienė: „Psichologas teisme – vis dar simbolinis dalyvis, bet situacija keičiasi”

Ar apskritai psichologas reikalingas teisme, kokios pagrindinės jo funkcijos? Su Šiaulių apygardos teismo psichologe. MRU alumne Vaida Šarauskiene kalbamės apie šią vis dar neįprastą, bet reikalingą profesiją.

Vaida, kaip susidomėjote teisės psichologija?
Dar studijuojant psichologiją Mykolo Romerio universitete, kildavo klausimų, ką veiksiu po studijų, nes psichologo specialybė labai įvairialypė. Yra galimybė rinktis, tačiau apsispręsti sudėtinga. Pradžioje galvojau rinktis sveikatos psichologiją, tačiau ketvirtame kurse sulaukiau pasiūlymo dirbti naujame socialinių paslaugų centre gimtajame Radviliškyje. Pradėjau vesti mokymus, užsiėmimus socialinės rizikos šeimoms, krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms, vėliau juos konsultuodavau. Tekdavo atstovauti asmenis teisme, dalyvauti nepilnamečių vaikų teisminėse apklausose, lankyti šeimas, kuriose buvo panaudotas smurtas. Supratau, jog trūksta specifinių žinių, įgūdžių, todėl įstojau į teisės psichologijos magistrantūrą tame pačiame universitete. O kai Šiaulių apygardos teismas ieškojo psichologo galutinai apsisprendžiau.

Kurios žinios – teisės ar psichologijos - šiam darbui reikalingesnės?
Svarbios ir teisės, ir psichologijos žinios, todėl ši profesija taip ir vadinasi (šypsosi). Asmenybės psichologinis įvertinimas, krizių ir traumų psichologija, mediacija, psichiatrija, priklausomybių psichologija, ypač svarbūs asmenybės psichopatologijos, psichologinio konsultavimo įgūdžiai, mokėjimas parengti tikslias ir aiškias psichologines išvadas – tai psichologijos sritys. Tačiau nemažiau svarbu turėti ir pakankamai teisės žinių, išmanyti baudžiamųjų, civilinių bylų specifiką, žinoti pagrindines teisines sąvokas.

Minėjote, kad teisės psichologai ypač reikalingi bylose, kuriose dalyvauja nepilnamečiai. Gal galėtumėt papasakoti detaliau?
Tikrai taip. Teismo psichologas turi užtikrinti ikiteisminiame tyrime ir teismo procese dalyvaujančių asmenų, ypač nepilnamečių ir mažamečių kvalifikuotą apklausą, esant būtinybei suteikti jiems tinkamą psichologinę pagalbą, atlikti pirminį vertinimą, atsižvelgiant į jų raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir raidos problemas. Teismo psichologas atlieka tarpininko vaidmenį tarp vaiko ir įvairių institucijų atstovų.
Civiliniame procese tenka glaudžiai bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, teismui nusprendus išklausyti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos, poreikio bendrauti, gyventi su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimus, tarpusavio konfliktus, susijusius su vaikais, dažnai dalyvauju šeimų teisminėje mediacijoje, esu įtraukta į teismo mediatorių sąrašą.
Baudžiamose bylose teismo psichologas taip pat tarpininkauja tarp vaiko ir pareigūnų apklausose ir teismo posėdžiuose. Viena pagrindinių teismo psichologo užduočių - padėti vaikui pasiruošti prieš apklausą, jam suprantama kalba išaiškinti taisykles ir procedūrą. Sudėtingose bylose reikia pastebėti ir įvardinti vaiko baimes, padėti įveikti jas, kartais net susitikti individualiai, supažindinti su specializuotu vaiko apklausos kambariu, kuris dažną gąsdina dėl kamerų, keistų ausinių, taip pat vaikui suprantama kalba atsakyti į kilusius klausimus.
Ikiteisminio tyrimo apklausose teismo psichologas tiesiogiai ir betarpiškai bendrauja su vaiku. Užduoda ir ,,išverčia“ vaikui teisėjų, prokurorų, kitų pareigūnų klausimus. Psichologui labai svarbu sugebėti per gana trumpą laiką užmegzti saugų kontaktą, susidraugauti su vaiku, kad jis būtų atviras, dalintųsi dažnai labai sunkiais išgyvenimais. Dėl to teismo psichologui tenka milžiniška atsakomybė.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiame darbe susiduriate?
Didžiausias iššūkis - seksualinio pobūdžio bylos ir į jas įtraukti specialiųjų poreikių turintys nepilnamečiai. Tokiose bylose labai svarbu užmegzti nešališką, tačiau saugų kontaktą su vaiku: kad jis neišsigąstų, gebėtų atsiverti net ir žinodamas, kad jį filmuoja, stebi. Dažnai po apklausos išgirstu žodžius ,,Galvojau, kad bus baisiau, ,,Gal galime dar truputį pabūti?“. Tos akimirkos - man didžiausia dovana. Tuomet supranti, jog tinkamai atlikai savo darbą. Kartais reikia mokėti atsiriboti ir nuo neigiamų emocijų, su kuriomis tenka susidurti dalyvaujant įvairiose bylose. Tai profesionalumo, praktikos reikalaujanti sritis.

Koks apskritai požiūris į teismo psichologus?
Pastebėjau, kad nemažai teisinėje sistemoje dirbančių specialistų vis dar skeptiškai vertina psichologo dalyvavimą ir pagalbą teisminiame procese. Dažnai kyla klausimų dėl psichologo funkcijų, jų tikslingumo, kompetencijų ribų. Vyrauja stereotipinė nuostata, kad psichologas – vis dar simbolinis dalyvis teisminiame procese, nors pastebime, jog net ir nepilnamečių apklausų eiga atskiruose Lietuvos regionuose skiriasi. Tačiau situacija pamažu keičiasi į gera, psichologo kaip kvalifikuoto specialisto nuomonė ir vaidmuo tampa vis svaresni.

Kaip apibūdintumėt teisės psichologo profesiją?
Tai - nelengvas, asmenybės lankstumo ir tolerancijos reikalaujantis darbas. Tačiau kartu labai dinamiškas ir kūrybingas, pilnas naujovių ir iššūkių. Lietuvoje teisės psichologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, bet jos taikymas duoda apčiuopiamų rezultatų.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės!

Interviu publikuotas portale bernardinai.lt