Naujienos

22 balandžio, 2021
Mokslininkė Vilija Jaruševičiūtė: Suomijoje mane žavi didelis dėmesys švietimui, edukologų vertinimas ir pagarba jiems
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas

Nuotolinis mokymasis karantino laikotarpiu tapo tikru iššūkiu ne tik moksleiviams, bet ir jų mokytojams bei tėvams. Dėl to kyla begalė problemų, susijusių tiek su fizine, tiek psichoemocine sveikata, kuri lemia ne tik mokymosi, bet ir bendravimo su aplinkiniais sunkumus. Aplink vis dažniau girdime, kad jaunų žmonių tarpe daugėja nerimo sutrikimų, depresijos, agresyvaus ir probleminio elgesio apraiškų, skundų, jog  mokiniai negirdi mokytojų, tėvai nežino ko griebtis, nes pavargo nuo įtampos ir nežinomybės dėl ateities. Tad kokia bus ta ateitis? Kaip galima būtų atrasti veiksmingos pagalbos būdų ir efektyvių problemos sprendimų, siekiant bendradarbiavimo vieniems su kitais? Į šiuos ir į kitus klausimus atsakymų ieško Mykolo Romerio universiteto psichologijos absolventė Vilija Jaruševičiūtė, šiuo metu studijuojanti Suomijoje, Jyväskylä universitete ir atliekanti mokslinius tyrimus apie tėvų ir mokytojų paramą bei mokinių probleminį elgesį ir reikalingą savireguliaciją, pereinant iš vienos mokymosi pakopos į kitą.

Dalyvavimas projekte suteikė galimybę stažuotis Suomijoje

Vilija Jaruševičiūtė studijuodama psichologijos bakalauro studijose Mykolo Romerio Universitete dalyvavo projekte ”DoIT”, kurio metu  ir susidomėjo moksliniais tyrimais edukacinės psichologijos srityje, kas leido tinkamai pasirengti ir gavus projekto vadovių rekomendacijas, kandidatuoti dėl mokslinės praktikos vietos Suomijoje, Jyväskylä universitete, kur mokosi jau trečius metus. Jaunoji mokslininkė domisi tokiomis temomis, kaip mokytojų ir tėvų parama ir mokinių elgesys pereinamaisiais kritiniais laikotarpiais mokykloje, mokinių motyvacija, įsitraukimas į mokymąsi ir mokinių pasiekimai.

Pirma Vilijos  pažintis su Suomija įvyko išvykus į Erasmus+ praktiką, kuomet dirbo projekte „Įsitrauk!“, kuriame  bendradarbiaudami Mykolo Romerio universiteto ir Jyväskylä (Suomija) universiteto mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu tėvai ir mokytojai prisideda prie vaiko savijautos ir akademinių gebėjimų raidos pereinamojo laikotarpio iš priešmokyklinės grupės į pradinę mokyklą metu bei kokie tėvų ir mokytojų mokymo bei emocijų raiškos būdai gali paskatinti geriausius vaiko pasiekimus, motyvaciją ir elgesį. Tai ir įkvėpė, po metų pertraukos Lietuvoje, grįžti atgal į Suomiją ir stoti į magistrantūros studijas edukacijos srityje ir tęsti mokslinę veiklą projekte. Baigus magistrantūros studijas, Vilija apsisprendė tęsti mokslininkės karjerą ir įstojo į doktorantūrą edukacinės ir raidos psichologijos srityje.

Gyvenimo Suomijoje ypatumai: ramesnis ir mažiau apkrautas gyvenimo būdas

„Prie gyvenimo Suomijoje pripratau gana greitai. Buvau šiltai priimta, susiradau draugų, nes čia lengva susikalbėti angliškai, o ir šaltis manęs per daug negąsdina. Mokslinė praktika vyko gana sklandžiai, nes darbo krūvis visuomet paskirstomas pagal išgales, nuoširdžiai domimasi kylančiais sunkumais ir akcentuojama laisvalaikio svarba. Pasirinkau šią šalį, nes turbūt labiausiai mane patraukė ramesnis ir mažiau apkrautas gyvenimo būdas, ko nuolat skubančiame Vilniuje man šiek tiek trūko“, – šypsodamasi Vilija, pasakojo apie gyvenimo ypatumus Suomijoje.

Paklausta apie tai kuom skiriasi studijos Suomijoje nuo Lietuvos, Vilija Jaruševičiūtė akcentavo, jog ją žavi didelis dėmesys švietimui, edukologų vertinimas ir pagarba jiems. Anot jos, studentams yra suteikiama nemažai laisvės, kuri pradėjus mokslus pasirodė net per sunki, tačiau po kurio laiko išmoko atsirinkti kas yra svarbiausia ir reikalingiausia tolimesnei karjerai.

„Nuo pat pradžių turėjau pati susidėlioti savo tvarkaraštį, nes privalomų dalykų yra gan mažai (ypač doktorantūros studijose), o daugumą paskaitų rinkausi pagal savo interesus. Didelė dalis atsiskaitymų orientuota į refleksijas apie tai ką „išsinešėme“ iš paskaitos ir ko išmokome. Tokio tipo užduotys man kėlė iššūkių, nes buvau pripratusi prie konkretesnių instrukcijų ir užduočių. Taip pat ir bendravimas tarp dėstytojų bei studentų šiek tiek skiriasi nuo man įprasto. Net ir po trejų metų gyvenimo Suomijoje vis dar keista kreiptis į dėstytojus ar supervizorius tiesiog vardu, kas Suomijoje yra įprasta net mokyklose. Karantino metu, mokslai vyksta nuotoliniu būdu, tad dirbu ir mokausi namuose.  Labiausiai pasiilgau kontaktinių paskaitų ir bendravimo su kolegomis. Nemažai sunkumų kyla, norint aptarti darbus. Pastebėjau, jog ypač sunku tarptautiniams studentams, kurie negali mėgautis studijomis užsienyje, jų bendravimas su kitais yra ribojamas ir žinoma, būti atskirtiems, šiuo sudėtingu laikotarpiu, nuo savo artimųjų yra tikras iššūkis. Bet turbūt sunkiausia yra tai, jog ši situacija yra nenuspėjama. Apribojimai nuolat pratęsiami ir vis daugiau iššūkių kelia tolimesnių darbų planavimas. Tačiau yra organizuojamos įvairios veiklos ir susitikimai nuotoliniu būdu, kurie padeda nenutolti nuo universiteto bendruomenės. Labiausiai su kylančiais sunkumais padeda susidoroti vieni kitų supratingumas ir palaikymas“, – apie doktorantūros studijas Suomijos Jyväskylä universitete pasakojo MRU alumnė.

Studijuojant Suomijoje, Vilijai labiausiai pravertė Mykolo Romerio universitete psichologijos bakalauro studijų metu, įgytos ir pagilintos anglų kalbos, akademinio rašymo, statistikos ir bendros psichologijos, edukacijos žinios bei praktinė patirtis, dirbant moksliniuose projektuose. Tad artimiausiuose ateities planuose, jaunoji mokslininkė yra numačiusi sėkmingai baigti doktorantūros studijas ir dirbti akademinį darbą. O šiuo metu sau ir kitiems linki rūpintis vieni kitais, būti kantriems ir nepamiršti savęs, nes svarbiausia yra atrasti mėgstamas veiklas, bendrauti su artimaisiais, nors ir nuotoliniu būdu, ir kalbėti apie kylančius sunkumus, ieškant profesionalios pagalbos. Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakultete yra siūlomos psichologijos krypties studijos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, todėl baigę šias studijas gali tikėtis susirasti darbą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje.