„Mokslinių tyrimų esmė – ne teisingai atsakyti, o drįsti klausti“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira. MRU profesorius iš Portugalijos yra vienas labiausiai cituojamų mokslininkų pasaulyje – jo pavardė nuolat atsiduria tarptautiniame „Highly Cited Researchers“ sąraše. Gegužės 29-30 d. Vilniuje vyksiančioje LOGIN konferencijoje – viename didžiausių technologijų ir inovacijų renginių Baltijos šalyse – prof. dr. Paulo Pereira kvies klausytojus permąstyti mokslinių tyrimų prasmę ir suprasti, kad tikroji pažinimo kelionė prasideda ne nuo tobulumo ar metodikos, bet nuo smalsumo ir drąsos.
Pasak jo, šiandien, kai mokslas dažnai klaidingai siejamas tik su rezultatais, publikacijomis ir prestižu, svarbu prisiminti, kad pažangos variklis – gebėjimas kvestionuoti, ieškoti ir nebijoti suklysti.
Prof. dr. Paulo Pereira vadovauja Aplinkos valdymo laboratorijai MRU, taip pat vykdo tyrimus įvairiose pasaulio šalyse, tokiose, kaip Kinija, Portugalija, Kroatija ir Indija. Jo tyrimų sritys – nuo ekosistemų paslaugų iki klimato kaitos, tačiau LOGIN scenoje jis kalbės ne apie skaičius, o apie tyrėjo laikyseną ir vidinę brandą. Jo pranešimas LOGIN konferencijoje vadinsis „Research Fundamentals: Audentes Fortuna iuvat“.
„Tyrimai – tai daugiau nei metodai ar žinių kaupimas. Tai mąstysena, kuri ugdo atsparumą, kantrybę, gebėjimą susitaikyti su nesėkmėmis ir išlaikyti tikėjimą savo idėjomis, net kai aplinkiniai sako, kad klysti“, – pabrėžia prof. dr. P. Pereira.
Pasak profesoriaus, tyrinėtojo kelias retai būna tiesus ar lengvas. Sėkmė, anot jo, nėra tobulo plano rezultatas – tai gebėjimas išbūti su nežinomybe ir atkakliai ieškoti atsakymų net tada, kai jų horizonte nėra.
„Mokslas yra ne tobuliesiems, o tiems, kurie nepaliaujamai ieško to, kas dar neatrasta, nors ir žino, kad tai niekada nebus tobula“, – sako prof. dr. P. Pereira.
Šiandienos pasaulyje šis požiūris tampa ypač aktualus. Gyvename informacijos pertekliaus laikais, kai greitų atsakymų ieškome ne knygose, o socialiniuose tinkluose, kur faktus dažnai nustelbia nuomonės. Tokie reiškiniai kaip dirbtinis intelektas, dezinformacija ir pasitikėjimo mokslu krizė keičia ne tik mūsų sprendimus, bet ir pačią tiesos sampratą.
„Gyvename laikais, kai socialinių tinklų turinys formuoja mūsų nuomones, o algoritmai siūlo greitus atsakymus. Tačiau mokslas reikalauja laiko, kantrybės ir kritinio mąstymo. Tik tie, kurie nebijo kelti nepatogių klausimų, gali atskleisti tai, kas iš tikrųjų svarbu“, – teigia profesorius.
Pasak prof. dr. P. Pereiros, šiuolaikinis tyrėjas turi gebėti ne tik naudotis naujausiomis technologijomis, bet ir išlaikyti gebėjimą mąstyti savarankiškai, nepasiduoti spaudimui, o svarbiausia – išlikti sąžiningas sau.
„Sėkmė palankesnė ne tiems, kurie žino viską, o tiems, kurie nebijo pripažinti, kad nežino. Nes Audentes Fortuna iuvat – laimė šypsosi drąsiems“, – primena profesorius.
LOGIN 2025 programą galite rasti čia.