Naujienos

5 gegužės, 2022
Latvijos prezidentui Egiliui Levitui iškilmingai įteiktos MRU Garbės daktaro regalijos
Įvykis
Universitetas
Bendruomenė
Mokslas

Gegužės 5 d. Mykolo Romerio universitete surengtoje iškilmingoje ceremonijoje MRU Garbės daktarui Latvijos prezidentui Egiliui Levitui įteiktos Garbės daktaro regalijos – Doctor Honoris Causa diplomas lotynų kalba ir specialus vardinis medalis. Latvijos prezidentas papuoštas akademine juodo veliūro mantija, kepure ir baltu šaliku. 

MRU Senato sprendimu ypatingus nuopelnus liudijantis Doctor Honoris Causa titulas E. Levitui suteiktas už reikšmingą indėlį į demokratijos procesų raidą Baltijos regione, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos, Europos integracijos idėjų, Europos žmogaus teisių apsaugos standartų bei Europos Sąjungos jurisprudencinės teisės puoselėjimą ir iškilius mokslinius darbus konstitucinionalizmo, administracinės teisės, teisinių reformų ir Europos Sąjungos teisės srityse.

„Išskirtinių asmenybių pasiekimai, jų ištikimybė teisinės valstybės ir demokratijos vertybėms yra puikus sektinas pavyzdys mūsų studentams. Garbės daktaro E. Levito veikla ir vertybės yra ypač artimos jau laisvoje Lietuvoje įkurtam Mykolo Romerio universitetui“, – pabrėžė MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, įteikdama unikalų MRU leidinį – Lietuvos Respublikos Konstituciją, išverstą į 13 kalbų, įskaitant latvių kalbą.

„Glaudūs akademiniai ir studentų mainai mus sieja su 11 Latvijos aukštojo mokslo institucijų. Glaudūs mokslininkų, dėstytojų ir studentų mainai atveria naujus kelius stiprinti strateginę broliškų kaimyninių valstybių partnerystę, kuri turi vis svarbesnę reikšmę dabarties iššūkių akivaizdoje“, – sakė MRU rektorė.

Ceremonijos metu E. Levitas akcentavo, kad „gavęs šį titulą jaučiuosi dar labiau įpareigotas toliau plėsti ir gilinti mūsų šalių teisinių sistemų ir bendruomenių dialogą. Jau dabar turime tvirtą pagrindą, kuriuo galime remtis.“

„Vakar Latvija šventė savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Mūsų žmonės kartu žygiavo nepriklausomybės keliu. Rusijos agresija prieš Ukrainą, tebevykstantis genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir kiti karo nusikaltimai akivaizdžiai primena, kad turime būti pasirengę visada ginti ir kovoti už savo valstybę ir laisvę. Geriausia tai daryti kartu, petys į petį. Baltijos šalių pareiga ir moralinis įsipareigojimas – išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, atkurti teisingumą ir užkirsti kelią brutalios jėgos panaudojimui prieš teisinę valstybę“, – sakė MRU Garbės daktaras E. Levitas.

Ceremonijos metu pristatydama E. Levito profesinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą, MRU Teisės mokyklos dekanė prof. Lyra Jakulevičienė pabrėžė jo nuopelnus konstitucionalizmo plėtros srityje. E. Levitas yra 2014 metais priimtos Latvijos Konstitucijos preambulės (įvado) autorius.

Iškilus Latvijos teisininkas, tarptautinis teisėjas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Latvijos teisingumo ministras, ambasadorius, 2019 m. gegužės 29 d. Latvijos Saeimos išrinktas šalies prezidentu.

Hamburgo universiteto (Vokietija) Teisės fakultete baigęs teisės (1982 m.) ir politikos mokslų (1986 m.) studijas žinomas teisininkas aktyviai dalyvavo Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo veikloje 1989–1991 metais.

E. Levitas yra 1990 m. gegužės 4 d. Deklaracijos dėl Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo koncepcijos autorius, daugelio svarbių šalies įstatymų projektų (įskaitant Latvijos Konstitucinio Teismo, Administracinio proceso, Ministrų kabineto sandaros įstatymus ir kt.) bendraautoris.

E. Levitas buvo pirmasis Latvijos teisingumo ministras po Nepriklausomybės atkūrimo (1993–1994 m.), pirmasis Latvijos teisėjas Europos Žmogaus Teisių Teisme (1995–2004 m.) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (2004–2019 m.), prisidėjo prie žmogaus teisių apsaugos, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės plėtros. Jis yra gavęs daugybę apdovanojimų už veiklą teisės srityje.

Garbės daktaro vardą MRU Senatas suteikia Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už didelius nuopelnus Lietuvos valstybei bei Mykolo Romerio universitetui. Nuo 2000 m. MRU Garbės daktarų vardai suteikti 29 nusipelniusiems asmenims, tarp kurių iki šiol buvo trys valstybių vadovai: Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Seimo pirmininkas Bronislavas Komorovskis, 2010 m. išrinktas Lenkijos prezidentu.