Gruodžio 15 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko diskusija su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatare, buvusia Seimo nare, Europos reikalų ministre, Europos Parlamento nare, o šiuo metu – Europos Audito Rūmų nare Laima Liucija Andrikiene. Renginys vyko ciklo „Žmogus, visuomenė, valstybė“ rėmuose ir buvo skirtas MRU 35-mečiui paminėti.
Diskusijos metu buvo plačiai kalbama apie politiką – Lietuvos politinę raidą, vertybinius pasirinkimus, europinės integracijos kelią bei šiandieninius Europos Sąjungos iššūkius. Viešnia dalijosi ilgamete patirtimi, sukaupta dirbant nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose bei akcentavo žmogaus ir visuomenės vaidmenį valstybės gyvenime. „Aš esu už laisvę – už visas jos ydas, su visomis jos žaizdomis, su visais patyrimais atsineštais iš ankstesnių laikų, bet visų pirma Lietuva yra žmonės“, – pabrėžė L. L. Andrikienė, kalbėdama apie savo vertybines nuostatas ir politinį kelią.
Diskusija turėjo ir asmeninį atspalvį. Signatarė prisiminė savo gimtąjį miestą: „Druskininkai – Čiurlionio miestas“, – sakė ji, kalbėdama apie vaikystę ir aplinką, formavusią jos pasaulėžiūrą. Vis dėlto, pasak viešnios, lemiamas vaidmuo tenka ne vietai, o artimiausiai aplinkai: „Nesvarbu, kokiame mieste užaugai, svarbu, kokioje šeimoje.“
Kalbėdama apie studijas ir profesinius pasirinkimus, L. L. Andrikienė atvirai dalijosi abejonėmis ir paieškomis: „Matematika man buvo poezija“, – teigė ji, pasakodama, kodėl pasirinko su ja susijusias studijas ir siekė jas derinti su asmeniniais pomėgiais.
Viešnia taip pat prisiminė sudėtingas patirtis sovietmečiu, kai dėl nepriklausomos pozicijos ir to, kad nebuvo komjaunuolė, susidūrė su įvairiais apribojimais – negalėjo baigti mokyklos su medaliu, patyrė spaudimą studijų metu, dėl to ir įstojo į komjaunimą, nes buvo grasinama, kad išmes ją iš universiteto.
„Aš netikėjau, kad mane išleis“, – sakė ji, prisimindama leidimo išvykti į Angliją gavimo procesą. Studijų užsienyje laikotarpis taip pat tapo savotišku išbandymu: „Turėjau pripažinti, kad su visais išleistais moksliniais straipsniais ir daktaro laipsniu aš nieko nesupratau to, kas man buvo dėstoma Anglijoje“, – atvirai dalijosi L. L. Andrikienė, pasakodama, jog prašė leisti lankyti pirmakursių paskaitas.
Diskutuojant apie politinę karjerą ir dalyvavimą rinkimuose, viešnia pabrėžė atviros konkurencijos svarbą: „Konkurencija yra gėris“, – teigė ji, kalbėdama apie įvairius kandidatavimus ir darbą skirtingose institucijose.
Renginį L. L. Andrikienė užbaigė pozityvia nata, nepaisant sudėtingų politinių procesų: „Vis tiek matau šviesią pusę politikoje.“ Diskusija subūrė studentus, dėstytojus ir akademinę bendruomenę prasmingam dialogui apie politiką, vertybes, žmogaus vaidmenį visuomenėje ir Europos ateitį.
